Šį sprendimą Maskva priėmė Japonijai kartu su Didžiojo septyneto (G-7) partnerėmis ėmus spausti ją dėl karo Ukrainoje ir paskelbus sankcijas Rusijos finansų įstaigoms ir mikroschemų eksportui.
„Pastaroji padėtis susiklostė dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ir Rusijos bandymas perkelti šį klausimą į Japonijos ir Rusijos santykius yra visiškai nepagrįstas ir absoliučiai nepriimtinas“, – sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida parlamente.
Japonija reiškia griežtą protestą, pridūrė jis, smerkdamas Rusiją už jos veiksmus, kuriai siekiama „vienašališkai jėga keisti status quo".
Japonija ir Rusija daugelį metų vedė derybas dėl oficialios Antrojo pasaulinio karo taikos sutarties pasirašymo, kuriam trukdė užsitęsęs ginčas dėl keturių salų, į kurias Maskva pareiškė pretenzijas paskutinėmis konflikto dienomis.
Tas salas, esančias prie šiauriausios Japonijos Hokaido salos šiaurinės pakrantės, rusai vadina pietinėmis Kurilų salomis, o japonai – Šiaurės Teritorijomis.
Pirmadienį Rusija pareiškė, kad dėl griežtos Tokijo reakcijos į Maskvos karą Ukrainoje atsisako derybų su Japonija.
„Dabartinėmis sąlygomis Rusijos pusė neketina tęsti derybų su Japonija dėl taikos sutarties, nes neįmanoma aptarti pagrindinio dvišalių santykių dokumento su šalimi, kuri užėmė atvirai priešišką poziciją ir siekia pakenkti mūsų šalies interesams“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatintame pareiškime.
Maskva taip pat pareiškė, kad nutraukia bevizį režimą Japonijos piliečiams lankytis ginčijamose salose ir pasitraukia iš derybų dėl bendros ekonominės veiklos šiose salose.
Japonija kartu su kitomis G-7 narėmis įvedė griežtas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš jos finansų institucijas ir šalies vadovybę.
Buvęs Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe aktyviai siekė pažangos derybose su Rusija, tačiau šios pastangos nepadėjo pasiekti proveržio sprendžiant ginčą dėl ginčijamų salų.
Analitikai sako, kad pažangos stoka buvo viena priežasčių, paskatinusių Tokiją šįkart imtis prieš Rusiją griežtesnių veiksmų nei anksčiau, kai atrodė, jog esama daugiau šansų išspręsti ginčą.
„Japonijos pozicija, jog reikia išspręsti Šiaurės teritorijų problemą, kad būtų galima pasirašyti taikos sutartį, nepasikeitė“, – antradienį sakė F. Kishida.
„Tačiau dėl Rusijos invazijos Ukrainoje nebematome perspektyvų šiuo klausimu“, – pridūrė jis.
Pasak premjero, dabar taip pat „nebeįmanoma“ įsivaizduoti naujo ekonominio bendradarbiavimo su Rusija, nors Japonija dar nepasitraukė iš svarbių bendrų energetinių projektų, labai reikalingų šiai išteklių stokojančiai šaliai.
