Mažiausiai trys šių diplomatų dabar vėl sugrįžo į Serbiją kaip akredituoti Rusijos diplomatai, o du iš jų turi ryšių su Rusijos žvalgyba, nustatė mėnesius trukęs radio Free Europe/Radio Liberty tyrimas.
Ketvirtasis šiuo metu Rusijos ambasadoje Belgrade dirbantis diplomatas paliko savo pareigas Maskvos ambasadoje Helsinkyje, praėjus dviem mėnesiams, kai Suomija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatus, reaguodama į invaziją į Ukrainą.
Po praėjusių metų išsiuntimų iš Europos Sąjungos šalių bangos, Rusija sustiprino savo diplomatines pajėgas Serbijoje: dabar ten dirba 62 akredituoti diplomatai, palyginus su 54-iais 2022 m. kovo mėn. Tai parodė Serbijos užsienio reikalų ministerijos tvarkomų diplomatinių sąrašų analizė.
Skirtingai nei dauguma Europos šalių, Serbija neįvedė sankcijų Maskvai, kai prieš metus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karą prieš Ukrainą.
Nors Serbija siekia įstoti į Europos Sąjungą, prezidento Aleksandro Vučičiaus vyriausybė toliau palaiko tradiciškai tvirtus ryšius su Rusija, su kuria ji dalijasi stačiatikių paveldu ir kuri palaikė Belgradą daugelyje ginčų su Vakarais.
Rusija buvo viena iš šalių, kurios nepripažino Kosovo nepriklausomybės ir palaikė Serbijos siekį blokuoti Kosovo narystę tarptautinėse institucijose.
Radio Free Europe/Radio Liberty nustatė, kad į Belgradą buvo atkeltas mažiausiai vienas išsiųstas Rusijos diplomatas, susijęs su Federalinės saugumo tarnybos (FSB) padaliniu, kaltinamu kibernetinėmis atakomis, nukreiptomis prieš JAV energetikos sektorių, bei antrasis, susijęs su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Nuo programišių iki diplomatų
2022 m. balandžio 11 d. Kroatija paskelbė iš Rusijos ambasados Zagrebe išsiunčianti 18 Rusijos diplomatų ir šešis pagalbinius darbuotojus, tokį sprendimą motyvuodama kaip „griežčiausią žiaurios agresijos prieš Ukrainą pasmerkimą“.
Remiantis išsiųstų pareigūnų sąrašu, kurį žurnalistai gavo iš vieno šaltinio Europos diplomatiniuose sluoksniuose, tarp Kroatijos išsiųstų diplomatų buvo ir Rusijos ambasados antrojo sekretoriaus pareigas ėjęs Aleksejus Ivanenko.
Kaip rodo Kroatijos užsienio reikalų ministerijos įrašai, prieš jį išsiunčiant, A. Ivanenko Rusijos diplomatinėje atstovybėje Zagrebe dirbo jau daugiau nei dvejus metus.
Serbijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, jau po šešių mėnesių 38-erių A. Ivanenko gavo naują vietą Belgrade, vos už keturių valandų kelio automobiliu nuo Zagrebo.
Jo persikėlimas į Serbiją kartu su žmona Jekaterina buvo apdovanotas – jis buvo paaukštintas ir tapo Belgrado ambasados pirmuoju sekretoriumi.
Maždaug dešimtmetį iki išsiuntimo iš Kroatijos, A. Ivanenko dirbo kitame Rusijos valstybės sektoriuje, rodo nutekinta Rusijos vyriausybės įrašų duomenų bazė, kurią peržiūrėjo Radio Free Europe/Radio Liberty.
Nutekintoje duomenų bazėje matyti, kad A. Ivanenko dirbo „inžinieriumi“ kariniame vienete 71330, kuris dar yra vadinamas Rusijos FSB 16-uoju centru. Karinio vieneto 71330 ryšius su FSB patvirtina atviri šaltiniai, kuriuose yra ir Rusijos teismo įrašų.
Likus dviem savaitėms iki Kroatijos paskelbimo apie 18-os Rusijos diplomatų išsiuntimą, reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinių Amerikos Valstijų institucijos išslaptino kaltinimus trims Rusijos žvalgybos pareigūnams, dirbusiems 16-ajame centre, kuris, kaip manoma, šešerius metus bandė įsilaužti į JAV branduolinių bei kitų įmonių sistemas.
Praėjus keturiems mėnesiams po Zagrebo sprendimo išsiųsti A. Ivanenko ir kitus Rusijos diplomatus, JAV kibernetinė vadovybė į Kroatiją išsiuntė savo atstovus „partnerių tinkluose ieškoti kenkėjiškos kibernetinės veiklos“.
A. Ivanenko žmona Jekaterina anksčiau grojo altu Maskvos Didžiajame teatre.
2015 m. Jekaterinos Ivanenko draugė internete pasidalino nuotrauka, kurioje ji, dar būdama jauna mergina, yra apsikabinusi su vyru Rusijos kultūros centre Naujajame Delyje. Veido atpažinimo programinė įranga rodo, kad toje nuotraukoje esantis vyras, labai tikėtina, yra tas pats vyras, nufotografuotas kartu su Rusijos ambasados diplomatu per 2023 m. sausį Serbijoje vykusią stačiatikių religinę šventę.
Kroatijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į žurnalistų prašymus pakomentuoti. Radio Free Europe/Radio Liberty su J. Ivanenko bandė susisiekti „Facebook“ žinutėmis, tačiau į klausimus ji neatsakė ir užblokavo juos atsiuntusį žurnalistą.
Šnipų namai
2022 m. kovą Lenkija paskelbė išsiųsianti 45 diplomatais apsimetusius Rusijos žvalgybos pareigūnus, kurie Varšuvos buvo įvardinti kaip „grėsmė mūsų šalies interesams ir saugumui“.
Lenkija viešai neatskleidė nė vieno iš šių pareigūnų tapatybių. Tačiau tarp diplomatų, kurių pavardės dingo iš Rusijos ambasados Varšuvoje tinklalapio netrukus po Lenkijos pranešimo, buvo Michailas Generalovas.
Tą dieną, kai Lenkija paskelbė apie savo sprendimą, 39-erių M. Generalovas vis dar buvo ambasados Varšuvoje patarėjas. Lenkija išsiunčiamiems Rusijos diplomatams davė penkias dienas išvykti iš miesto, o iki balandžio 1 d. M. Generalovo pavardė jau buvo pašalinta iš ambasados interneto svetainės, kartu su 43-imis kitų Varšuvoje dirbusių Rusijos diplomatų pavardėmis.
Puikiai informuotas, bet apie tai viešai kalbėti teisės neturintis Lenkijos pareigūnas Radio Free Europe/Radio Liberty patvirtino, kad M. Generalovas iš Lenkijos buvo išsiųstas po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Tačiau M. Generalovas greitai rado naują darbo vietą. Po šešių mėnesių jis jau dirbo patarėju Rusijos ambasadoje Belgrade.
Serbijos užsienio reikalų ministerijos tvarkomi diplomatinių atstovybių sąrašai rodo, kad M. Generalovas šias pareigas užėmė jau 2022 m. rugsėjo mėnesį, o pagal patį naujausią sąrašą, 2023 m. vasarį jis vis dar dirbo ten pat.
Žurnalistai sugebėjo rasti ryšį tarp M. Generalovo ir Rusijos žvalgybos aparato. Nutekėjusiose Maskvos nekilnojamojo turto duomenų bazėse matyti, kad M. Generalovo gyvenamoji vieta nurodyta kaip butas Vilniaus gatvėje esančiame komplekse pietvakarių Maskvoje.
Tas kompleksas buvo pastatytas specialiai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) pagal tuometinio Maskvos mero Jurijaus Lužkovo 2001 m. pasirašytą dekretą. Šio pastato ryšiai su Rusijos žvalgyba išaiškėjo 2011 m., kai pro vieną iš šio daugiabučio langų iškrito SVR pulkininkas.
Rusijos ambasados mokyklos Varšuvoje tinklalapyje buvo skelbiama, kad 2017 m. vasarį čia lankėsi M. Generalovas, kuris pranešime yra apibūdinamas kaip ambasados antrasis sekretorius.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti iš šalies išsiųstų Rusijos diplomatų asmeninius duomenis. Serbijos užsienio reikalų ministerija į prašymą pakomentuoti neatsakė laiku.
Radio Free Europe/Radio Liberty kreipėsi į M. Generalovą dėl komentaro per Rusijos socialinį tinklą „VK“. Nors žinutė buvo perskaityta, žurnalistai atsakymo nesulaukė.
Helsinkis ir Haga
Bent vienas kitas diplomatas, šiuo metu dirbantis Rusijos ambasadoje Belgrade, buvo įtrauktas į Nyderlandų juodąjį sąrašą, kartu su kitais Rusijos diplomatais, kuriuos olandų vyriausybė laiko Rusijos žvalgybos pareigūnais.
Diplomatas Dmitrijus Barabinas Rusijos ambasadoje Belgrade antrojo sekretoriaus pareigas eina jau nuo rugsėjo mėnesio.
2022 m. kovą, praėjus mėnesiui po Rusijos įsiveržimo, Nyderlandų vyriausybė paskelbė iš šalies išsiunčianti 17 Rusijos žvalgybos pareigūnų „dėl šių žmonių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui“.
D. Barabinas nebuvo įtrauktas į šį sąrašą, bet jam buvo uždrausta atvykti į šalį, kol jis nepradėjo eiti savo pareigų Rusijos ambasadoje Hagoje. Tai atskleidė 2022 m. spalio mėnesio tyrimas, kurį atliko „Dossier Center“ – tyrimų grupė, finansuojama į užsienį pabėgusio Kremliaus kritiko ir Rusijos verslininko Michailo Chodorkovskio, bendradarbiaujant su naujienų portalais „De Tijd“ ir „NOS“.
Nyderlandų užsienio reikalų ministerija atsisakė pakomentuoti, kai su ja susisiekė Radio Free Europe/Radio Liberty žurnalistai.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra praėjusį mėnesį, prieš pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, pareiškė, kad Nyderlandai nusprendė apriboti Rusijos diplomatų skaičių dėl Maskvos „nuolatinių bandymų pridengti žvalgybos pareigūnus Nyderlanduose diplomatine priedanga.“
Nors 38-erių D. Barabinas ir jo žmona aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, laisvai prieinamos informacijos apie jo diplomatinę karjerą yra nedaug. Žurnalistai nesugebėjo nustatyti, kokias pareigas jis užėmė prieš jo paskyrimą Belgrade.
Žurnalistai susisiekė su D. Barabinu per jo „VK“ paskyrą. Nors žinutė buvo perskaityta, žurnalistai nesulaukė jokio atsakymo. Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat neatsakė į prašymą patikslinti, kas sudaro jos diplomatinį personalą Belgrade.
D. Barabino tėvas anksčiau vadovavo Rusijos gynybos ministerijos institutui, kur jo specializacija buvo kartografija.
Ketvirtasis dabar Belgrade dirbantis Rusijos diplomatas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pats paliko savo pareigas vienoje Europos Sąjungos šalių.
Diplomatas Piotras Dolgošeinas dirba patarėju Maskvos ambasadoje Serbijos sostinėje. Iki 2022 m. vasaros P. Dolgošeinas ėjo antrojo sekretoriaus pareigas Rusijos ambasadoje Helsinkyje.
Suomijos vyriausybė 2022 m. balandį paskelbė, kad išsiųs du Rusijos diplomatus ir nepratęs vizos trečiajam, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą ir „saugumo situaciją Europoje“.
Nėra aišku, ar P. Dolgošeinas yra vienas iš Rusijos diplomatų, minimų Suomijos vyriausybės pareiškime.
Praėjus dviem mėnesiams, kai Suomija paskelbė apie išsiuntimą, jo pavardė ir toliau buvo aptinkama Helsinkio ambasados svetainėje pateiktame Rusijos diplomatinio personalo sąraše, kuriame iš viso buvo 61 asmuo. Tiesa, šiame puslapyje teigiama, kad jis paskutinį kartą buvo atnaujintas 2021 m. spalį.
Jau 2022 m. rugpjūtį iš šio sąrašo buvo išbrauktos trys pavardės, o P. Dolgošeino vardas dingo kartu su daugiau nei 10 kitų Rusijos diplomatų. Tiesa, negalima tiksliai įvardinti, kurie jų buvo išvaryti, o kurie turėjo palikti Suomiją dėl rotacijos.
P. Dolgošeinas savo persikėlimą iš Suomijos į Serbiją dokumentavo socialiniame tinkle „VK“, kur jis slepia savo tapatybę po slapyvardžiu. 2021 m. vasarį vyras pasidalino savo asmenuke, kurioje jis stovi prie Suomijos prezidento rūmų. Gruodį jis paskelbė nuotraukas iš Šv. Savos šventyklos Belgrade.
Tiek Suomijos užsienio reikalų ministerija, tiek Suomijos ambasada Belgrade atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus.
P. Dolgošeinas, kuris, kaip galima pamatyti iš jo socialinių tinklų veiklos, yra tikras vandenlenčių sporto entuziastas, buvo įvardijamas kaip oficialus Rusijos vidaus reikalų ministerijos atstovas Suomijoje. Dokumentai taip pat atskleidžia, kad jis dalyvavo dviejose išvykose į Kosovą su Rusijos taikos palaikymo kontingentu.
P. Dolgošeinas, su kuriuo žurnalistai susisiekė per „VK“, neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Radio Free Europe/Radio Liberty „Balkan Service“ paprašė Serbijos vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos, taip pat A. Vučičiaus administracijos, pakomentuoti naujus Rusijos diplomatus Belgrade, tačiau laiku negavo jokių atsakymų.
„Broliška ir draugiška šalis“
Rusijos ambasada Belgrade jau ir anksčiau buvo patekusi į su šnipais susijusį šurmulį. 2019 m. lapkritį Serbijos vyriausybė pranešė atskleidusi su ambasada susijusį Rusijos šnipų tinklą. Tai paskatino A. Vučičių iškviesti Rusijos ambasadorių.
Tačiau A. Vučičius menkino šio incidento svarbą: „Mes nekeisime savo politikos Rusijos, kurią laikome broliška ir draugiška šalimi, atžvilgiu, bet sustiprinsime savo pačių žvalgybinę gynybą“.
Nikola Lunicas, buvęs serbų karinis diplomatas, dabar vadovaujantis Belgrade įsikūrusiai Strateginės politikos tarybai, Radio Free Europe/Radio Liberty „Balkan Service“ teigė, kad Serbija, suteikdama „diplomatinį prieglobstį“ išsiųstiems Rusijos diplomatams, gali pati sau trukdyti siekti narystės Europos Sąjungoje.
„Tokie Serbijos sprendimai Vakaruose gali būti suvokiami kaip diplomatinė ir galbūt žvalgybinė parama bendroms Rusijos karo pastangoms Ukrainoje“, – sakė N. Lunicas.
Jis pažymėjo, kad žvalgybos tarnybos „naudoja diplomatines privilegijas, kad galėtų netrukdomai atlikti savo žvalgybos užduotis, turint diplomatinį imunitetą“.
„Akivaizdu, kad šiuo metu Serbija yra paskutinis prieglobstis Europoje saugiam Rusijos operatyvininkų žvalgybos darbui“, – sakė N. Lunicas.
