2025 m. gegužės 7 d. į Siksto koplyčią įžengė 133 kardinolai. Paskelbus „Extra omnes“ („Visi lauk“) durys užsivėrė ir kardinolai užsidarė rinkti naują Katalikų Bažnyčios vadovą, rašoma „Study Finds“.
Vos po dienos kardinolas Robertas Prevostas surinko trečdalio balsų daugumą ir tapo popiežiumi Leonu XIV.
1987 m., kai buvo atlikta pirmoji Amerikos katalikų pasauliečių apklausa, beveik pusė Amerikos katalikų teigė, kad tikėjimas yra „svarbiausia“ arba „viena iš svarbiausių“ jų gyvenimo dalių. Dabar taip mano tik 37 proc.
Remiantis „Study Finds“ duomenų analize, 1973 m. tik 10 proc. amerikiečių, užaugusių katalikais, buvo pakeitę religiją, o dar 7 proc. visiškai atsisakė religijos. Iki 2018 m. kiekvienas iš šių procentinių dydžių padidėjo iki 18 proc.
Katalikų skaičius JAV yra stabilus dėl imigrantų ir migrantų
Pranešama, jog vienintelė priežastis, dėl kurios katalikybė sugeba išlaikyti palyginti stabilią dalį tarp JAV gyventojų – apie 20 proc. – yra didelė procentinė dalis imigrantų ir migrantų, kurie yra katalikai.
Šiuo metu didžiausią susirūpinimą katalikų vadovams kelia mažėjantis Mišių lankomumas, nes savaitinės Mišios yra svarbus Katalikų Bažnyčios įsakymas.
Sekmadienio Mišios yra vieta, kur katalikai gali dalyvauti sakramentuose, stiprinti tikėjimą ir užmegzti ryšius su kitais katalikais.
Viena iš priežasčių, kuria katalikų vadovai linkę paaiškinti šį lankomumo sumažėjimą, yra platesnė sekuliarizacijos tendencija.
Tačiau bendrųjų socialinių apklausų rezultatai rodo, kad protestantų, kurie sako, kad kas savaitę lanko pamaldas, procentas 1950 m. buvo 35, o 2023 m. – 40 proc. Tuo tarpu tarp katalikų kas savaitę Mišias lankančiųjų procentas per tuos pačius metus sumažėjo nuo 63 proc. iki 30 proc.
„Kultūriniai katalikai“, kurie teigia, kad lanko Mišias „keletą kartų per metus“ ar „retai arba niekada“, sudaro 53 proc. JAV katalikų.
Daugelis iš jų kitais būdais rodo stiprų ryšį su katalikų mokymu. Pavyzdžiui, apie 70–80 proc. katalikų teigia, kad jiems „būtina“ arba „gana būtina“ padėti vargšams, garbinti Mariją ir kasdien melstis.
Be to, katalikų lyderiams gali būti džiugu žinoti, kad 62 proc. kultūrinių katalikų teigia, jog svarbu, kad jų šeimos ateities kartos būtų katalikai.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurs JAV Bažnyčia Leono XIV pontifikavimo laikotarpiu
„Manau, kad didžiausias Amerikos Bažnyčios iššūkis yra išgydyti frakcionizmą savo viduje“, – teigė M. Day
Ji tęsė: „Pagal mūsų analizę, 20 proc. katalikų yra „labai atsidavę“. Jie sako, kad kas savaitę lanko Mišias, vargu ar paliks tikėjimą ir kad Bažnyčia jiems yra labai svarbi. Šie katalikai yra labiau linkę atsisakyti savo politinės partijos pozicijos tam tikru klausimu, jei jis neatitinka katalikų mokymo.“
M. Day teigimu, „itin atsidavę katalikai respublikonai yra kur kas labiau linkę palaikyti vyskupų poziciją dėl imigracijos proceso palengvinimo šeimoms. Tuo tarpu itin atsidavę katalikai demokratai yra labiau linkę prieštarauti abortams nei jų mažiau atsidavę bendraminčiai“.
„Tačiau yra ir ekstremalesnių grupių, pavyzdžiui, tie, kurie abejojo popiežiaus Pranciškaus teisėtumu. Tie, kurie nusiteikę karingai dėl savo katalikybės vizijos. Nors šių katalikų yra nedaug, jie yra labai aktyvūs“, – pažymėjo ji.
Ką žmonės turėtų suprasti apie katalikybę JAV?
M. Day manymu, „daugeliui trūksta supratimo apie neįtikėtiną JAV katalikybės įvairovę, nuo rasės ir etninės priklausomybės iki politikos ir praktikos“.
„Daugelis amerikiečių linkę susieti religiją su viena ar dviem problemomis, pavyzdžiui, abortais ir tos pačios lyties asmenų santuoka, ir mano, kad katalikai yra gana vienalytė grupė tiek demografiškai, tiek politiškai“, – aiškino tyrėja.
„Pripažinti ir iškelti tai, kas vienija šią didžiulę katalikų šeimą, tiek asmeniškai, tiek kolektyviai, bus labai svarbu Bažnyčiai žengiant į priekį", – pridūrė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
