Kas 780 dienų Marsas ir Žemė atsiduria idealiose orbitose, kai skrydis tarp šių dviejų planetų reikalauja mažiausiai energijos ir kelionė trunka nuo septynių iki dešimties mėnesių.
E. Muskas nori, kad „Starship“ raketa būtų paleista per kitą palankią progą, kuri atsiras 2026 m. lapkritį, o tikimybė, kad tai pavyks, yra 50 proc. prieš 50 proc.
Preliminariame Marso tyrinėjimo plane numatyta, kad kitais metais bus paleisti penki kosminiai laivai, kitu paleidimo laikotarpiu (2028–2029 m.) – 20, dar kitu (2030–2031 m.) – 100, o 2033 m. – 500.
Pirmieji keleiviai bus E. Musko „Optimus“ robotai. Be to, 2028 m. erdvėlaivio paleidime gali būti ir žmonių.
Didelis paleidimų skaičius reikalingas tam, kad į Marsą būtų nugabenta kuo daugiau medžiagų, jog planeta taptų savarankiška. Vis dėlto E. Muskas nežino, kiek medžiagų reikia tam, kad žmonės galėtų sėkmingai gyventi Marse.
„Gali būti 10 milijonų tonų... Tikiuosi, kad ne 100 milijonų tonų“, – sakė E. Muskas per pristatymą.
Visa tai priklauso nuo „Starship“ erdvėlaivio gebėjimo sėkmingai keliauti tarp planetų, nusileisti ir pakilti nuo kitos planetos.
E. Muskas teigė, kad su kiekvienu „Starship“ bandymu jie mokosi vis daugiau, kad galiausiai galėtų nusiųsti šimtus tūkstančių, jei ne milijonus žmonių į Marsą.
Jis sakė, kad jie galės nugabenti visus, kurie nori vykti į Raudonąją planetą, taip pat visą įrangą, reikalingą tam, kad Marsas taptų savarankiškas.
Muskas yra užsibrėžęs pernelyg ambicingus planus
Vis dėlto, nors svajonę keliauti kosmose turi daugelis, tačiau niekas nežino, kas atsitiks, kai ta svajonė susidurs su realybe.
Marsas nėra rojus, o šalta dykuma, padengta toksiniu dirvožemiu ir radiacija. Todėl, pavyzdžiui, kalbant apie radiaciją, nėra aišku, kaip gyventojai Marse galėtų būti nuo jos apsaugoti.
Marso, kaip savarankiškos planetos, aspektas taip pat yra didžiulis iššūkis. Savo knygoje „A City On Mars“ (liet. „Miestas Marse“) ekspertai Kelly ir Zachas Weinersmithai nagrinėja daugelį iššūkių, su kuriais būtų susidurta siekiant įgyvendinti šią viziją, pavyzdžiui, kaip užtikrinti gyventojų aprūpinimą maistu ir kaip teikti medicinos paslaugas kosmoso sąlygomis.
„Aš nedelsdamas investuočiau į vadinamąsias uždaros grandinės ekologines sistemas. Tai sistemos, kuriose iš esmės veikia uždaras konteineris, jame sukuriama ekosistema“, – sakė Z. Weinersmithas.
Ir pridūrė: „Iš esmės tai mini Žemė. Mes tai padarėme tik keletą kartų. Kol kas didžiausias mastas, kurį pasiekėme, yra aštuoni [žmonės], ir nežinome, kaip tai galima išplėsti.“
Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas yra minėto plano įgyvendinimo realumas. „Starship“ per ateinančius kelis mėnesius turi įrodyti daugybę svarbių savybių, kad būtų galima bandyti įgyvendinti bent dalį šio plano.
2016 m. E. Muskas teigė, kad pirmoji „SpaceX“ bepilotė misija į Marsą įvyks 2018 m., tačiau vėliau ji buvo atidėta iki 2020 m.
Tai buvo susieta su idėja žmones į Marsą nugabenti iki 2024 m. Tačiau nė vienas iš šių teiginių nepasitvirtino, todėl E. Musko teiginys, kad naujo plano įgyvendinimo tikimybė yra 50 proc. prieš 50 proc., atrodo pernelyg optimistinis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
