„Visi mano pažįstami planuoja išvykti. Ir aš pažįstu daug žmonių. Tačiau taip jaučiasi ne tik elitas“, – sakė buvęs Afganistano ministras.
Pasivaikščiojus Kabulo turguje galima nusipirkti bet ką. Begalinės gatvės su prekystaliais, kuriuose pilna elektronikos, drabužių, gyvūnų, automobilių dalių ir panašiai. Vyresni gyventojai sako, kad valdant Talibanui turguje buvo ne daugiau kaip viena ar dvi dešimtys prekystalių. Kas dabar atsitiks šiam gyvybingam Kabului?
Važiuojant per miestą, jau galima pamatyti vidinius pabėgėlius, statančius palapines Kabulo parkuose arba atvykstančius į sostinę su visais savo daiktais, pririštais prie automobilių. Jie bėgo iš šiaurėje esančių miestų, kurie anksčiau atiteko Talibanui. Bet kur jie bėgs dabar?
Tikėtina, kad Pakistanas nepriims pabėgėlių iš savo kaimynės, nes dauguma iš šalies išvykstančių afganų laiko Pakistaną atsakingu už besivystančią tragediją.
Kalbant apie Iraną, daugumoje ataskaitų bendras Afganistano pabėgėlių skaičius šalyje yra maždaug 3 milijonai. Kabulo diplomatai sakė, kad Iranas galbūt norėtų prie savo rytinės sienos pastatyti pabėgėlių stovyklas. Visgi tam reikėtų paramos, o Europos Sąjunga dar turi žengti žingsnį. Politiniu požiūriu gali būti sunku glaudžiai bendradarbiauti su Teheranu. O dėl amerikiečių įvestų sankcijų gali būti neįmanoma suteikti tokios paramos, kokios reikalauja režimas.
Taip, dar yra Turkija, tačiau ši šalis taip pat pasiekė savo pabėgėlių priėmimo limitą. Daugiau nei 3 milijonai pabėgėlių iš Sirijos dabar vadina Turkiją savo namais, o Turkijos viešoji nuomonė atvirai nepritaria bet kokiam kitam atvykimui, ypač iš Afganistano, kurio kultūra ir papročiai labai skiriasi nuo Turkijos.
Galima pamatyti, kur ši krizė neišvengiamai veda. Kenčianti procesija, paliekanti Afganistaną, neturės kitos išeities, kaip tik vykti į Europą. Iki šiol Briuselis nieko nepadarė, kad išgelbėtų juos nuo košmaro, įsiveržiančio į jų namus, ir toliau koncentruojasi į savo vidaus reikalus.
Nuo 2015 m. Europos Sąjunga sukūrė naują vertybiniais popieriais pagrįstą požiūrį į savo rytines sienas. Tvoros iškilo beveik visur, o stebėjimui vis dažniau naudojami net bepiločiai orlaiviai (dronai). Praėjusių metų vasarį Graikijos saugumo pajėgos parodė pasauliui, jog yra pasirengusios padaryti beveik viską, kad tik nereikėtų priimti pabėgėlių. Bet ar šis metodas veiks artimiausiais mėnesiais?
Tiesa ta, kad ir anksčiau tai neveikė. Prasidėjus pandemijai, pabėgėlių srautai kuriam laikui sustojo. Tačiau jie grįžo, ir su nauja jėga.
Daugelyje Europos šalių 2015 m. pabėgėlių krizė buvo suvokiama kaip išskirtinis įvykis, kuris niekada nepasikartos. Taip įvykiai buvo pateisinami Europos visuomenei. Tai buvo klaidinga prielaida. Europa padarytų lemtingą klaidą, jei atmestų dabartį kaip kažkieno kito problemą. Kabulo žlugimas kelia klausimų dėl jos pačios politinio išlikimo.
