Šią istoriją „Politico“ papasakojo žuvusio savanorio Oleksandro našlė Liudmyla Kyrpač. Ji pasakojo, kad vos prasidėjus karui, jos vyras – mechanikas Oleksandras – suorganizavo savanorius kovotojus savo kaime Kalynivkoje, netoli Kyjivo.
Kovo 1-ąją, praėjus kelioms dienoms po to, kai rusų kariai įsiveržė į jų kaimą, Oleksandro draugai išvyko pažiūrėti, ar galėtų gauti daugiau informacijos apie Rusijos kariuomenės judėjimą iš arti. Jiems negrįžus, Oleksandras ėmėsi jų ieškoti.
„Jis pasakė, kad tuoj grįš“, – „Politico“ sakė Liudmyla.
Tačiau Oleksandras niekada negrįžo ir negalėdama užmigti Liudmyla kitą dieną su draugais išvyko jo ieškoti. Netrukus ji rado jo automobilį su rakteliais spynelėje, bet automobilyje nebuvo keleivių.
Liudmylos draugas pastebėjo, kad automobilio bagažinė buvo suvarpyta kulkų – atidarę bagažinę jie aptiko Oleksandro lavoną. Liudmylos draugas iškart ją patraukė nuo automobilio, bijodamas, kad jame gali būti paspęsti spąstai. Galiausiai kovo 4-ąją prie automobilio jie atsivedė Ukrainos karius.
Kariai prie Oleksandro kūno pririšo virves ir atsitraukė toliau nuo automobilio. Vos jiems pasitraukus, automobilis sprogo ir užsiliepsnojo. Pasirodo, rusų kareiviai po Oleksandro kūnu buvo padėję miną, kuri sureagavo pajudinus vyro kūną.
„Liudmyla surinko vyro, su kuriuo praleido dešimtmečius, gabalėlius ir įdėjo į dėžę“, – pranešė „Politico“. Vėliau moteris palaidojo savo vyrą sode, kur jie kartu sodindavo daržoves.
Balandžio mėnesį Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos išpuolis prieš civilius apėmė ne tik artilerijos atakas, o pareigūnai aptiko miestuose – Kyjive ir Mariupolyje – paspęstų spąstų, paliktų minų.
