„Tai buvo mažo nuotolio raketa; ji sprogo šalia lėktuvo. Štai kodėl lėktuvas galėjo“ neilgą laiką išsilaikyti ore, per valstybinės televizijos transliaciją sakė brigados generolas Amiras Ali Hajizadeh.
„Jis sprogo įsirėžęs į žemę“, – pridūrė kariškis.
Pasak A. A. Hajizadeh, zenitinio komplekso, iš kurio buvo paleista raketa, operatorius veikė nepriklausomai dėl ryšių „slopinimo“. Šis incidentas įvyko regione tvyrant didžiulei įtampai po anksti trečiadienį iraniečių suduotų raketų smūgių Irake esančioms dviem karinėms bazėms, kuriose laikomą JAV kariškių. Šie smūgiai buvo surengti kaip atsakas į praeitą savaitę JAV bepiločio orlaivio smūgį Bagdade, per kurį buvo nukautas įtakingas Irano revoliucinės gvardijos generolas Qasemas Soleimani.
Operatorius palaikė Ukrainos lainerį „sparnuotąja raketa“ ir turėjo vos per 10 sekundžių nuspręsti, ar paleisti raketą, aiškino generolas.
Jis pareiškė prisiimantis „visą atsakomybę“ dėl lainerio numušimo ir pridūrė, kad sužinojęs apie Ukrainos lėktuvo sudužimą „norėjo būti miręs“.
Šeštadienį Irano aukšto rango pareigūnai ir kariškiai paskelbė pripažįstantys, kad anksti trečiadienį iš Teherano tarptautinio oro uosto pakilęs Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) reiso PS752 laineris „Boeing 737-800“, turėjęs skristi į Kijevą, buvo numuštas šalies oro erdvės gynybos raketos ir nukrito sostinės priemiestyje.
Per šią katastrofą žuvo visi 176 lėktuve buvę žmonės. Tarp jų buvo 11 ukrainiečių, įskaitant devynis įgulos narius, taip pat dešimtys dvigubą Irano ir Kanados pilietybę turėjusių asmenų, dešimt švedų, keturi afganistaniečiai, po tris Vokietijos ir Didžiosios Britanijos piliečius.
