Tokį pareiškimą Gholamas Hosseinas Mohseni Ejei padarė po devynias naktis trukusių demonstracijų ir susirėmimų gatvėse. Pareigūnas antrino ultrakonservatoriui prezidentui Ebrahimui Raisi, išvakarėse paraginusiam imtis „ryžtingų veiksmų“ neramumams numalšinti.
Oficialiais duomenimis, smurtinės demonstracijos pareikalavo jau mažiausiai 41 gyvybės šalyje. Nurodoma, kad dauguma aukų yra protestuotojai, tačiau tarp žuvusiųjų yra ir saugumo pajėgų narių. Vis tik žmogaus teisių organizacijos sako, kad tikrasis skaičius yra kur kas didesnis.
Gh. H. M. Ejei „pabrėžė, kad būtina imtis ryžtingų veiksmų nerodant jokio atlaidumo“ pagrindiniams „riaušių“ kurstytojams, paskelbė Irano teisminės valdžios tinklapis „Mizan Online“.
Lig šiol sulaikyti šimtai demonstrantų, už reformas pasisakančių aktyvistų ir žurnalistų, po M. Amini mirties rugsėjo 16-ąją prasidėjus daugiausia naktinėms demonstracijoms, išplitusioms į dešimtis Irano miestų.
Teisų gynėjų teigimu, saugumo pajėgos naudoja kovines kulkas, išvaikydamos protestuotojus, kurie neretai svaido akmenis, degina policijos automobilius, padeginėja valstybinius pastatus ir skanduoja „mirtis diktatoriui“.
Didžiausiems per beveik trejus metus protestams Irane vadovauja moterys. Šįkart neramumus pakurstė ne įprastos politinės ar ekonominės problemos, o pyktis dėl teokratinėje valstybėje galiojančio griežto aprangos kodo.
Šios taisyklės įpareigoja moteris dėvėti gerai priglundantį hidžabą ir draudžia vilkėti tokius rūbus kaip plėšyti džinsai ir ryškiaspalvė apranga.
M. Amini, kurios kurdiškas vardas buvo Jhina (Džhina), buvo sulaikyta rugsėjo 13-ąją dėl įtariamų aprangos kodo pažeidimų.
Mirus merginai, kai kurios į gatves išėjusios iranietės pradėjo nusimesti ir deginti savo hidžabus, taip pat nusikirpo plaukus. Dalis demonstrančių šoko prie didelių laužų, o minios joms plojo, skanduodamos „zan, zendegi, azadi“ (pers. moteris, gyvenimas, laisvė).
