Kaip skelbiama „Sky News“, Bagdado policija apie aukas nepraneša. Taip pat priduriama, kad sostinėje nukrito ir daugiau raketų, kurių dvi pasiųstos į JAV karių bazes.
Bagdade tūkstančiai gedėtojų šeštadienį skandavo „Amerika yra Didysis Šėtonas“ dalyvaudami laidotuvių procesijoje, skirtoje pagerbti įtakingą Irano generolą ir irakiečių kovotojų vadus, žuvusius per JAV aviacijos smūgį Irako sostinėje.
Irano sukarintų Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas generolas majoras Qasemas Soleimani, vienas iš šiitiškos respublikos regioninės saugumo strategijos planuotojų, anksti penktadienį buvo nukautas per amerikiečių aviacijos smūgį netoli Bagdado tarptautinio oro uosto. Ši ataka smarkiai padidino įtampa regione.
Iranas pagrasino rūsčiu atsaku, todėl baiminamasi, kad gali prasidėti didelio masto kariniai veiksmai. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo ruožtu pareiškė įsakęs surengti šį smūgį, kad užkirstų kelią konfliktui. Jo administracija teigia, kad Q. Soleimani planavo virtinę atakų, kėlusių pavojų amerikiečiams kariams ir pareigūnams, bet jokių įrodymų nepateikė.
JAV vadovaujamos koalicijos Irake, kovojančios su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), vienas pareigūnas sakė, kad Irakas sumažino operacijų šioje šalyje mastą ir sustiprino „saugumo ir gynybos priemones“ bazėse, kuriose laikoma koalicijos pajėgų.
Be to, Vašingtonas papildomai pasiuntė 3 000 karių į kaimyninį Kuveitą.
NATO taip pat šeštadienį pranešė įšaldanti savo vykdomas Irako pajėgų mokymo misijas.
Q. Soleimani buvo Irano regioninės politikos architektas ir atliko pagrindinį vaidmenį mobilizuojant sukarintas grupes Irake, Sirijoje bei Libane, taip koordinuojant veiksmus prieš IS džihadistus. Jie taip pat kaltinamas organizavęs atakas prieš JAV karius ir Amerikos sąjungininkus dar nuo 2003 metų invazijos į Iraką.
Šeštadienį gedėtojai, kurių dauguma vilkėjo juodas kariškas uniformas, nešė Irako ir proiranietiškų sukarintų grupių, palaikiusių itin glaudžius ryšius su Q. Soleimani, vėliavas. Demonstrantai taip pat reiškė sielvartą dėl Irako kovotojų grupes koordinuojančios organizacijos vieno iš vadovų Abu Mahdi al Muhandiso, žuvusio per tą patį smūgį.
Procesija prasidėjo prie Imamo Kadhimo šventovės Bagdade – vienos gerbiamiausių šiizmo vietų. Gedėtojai žygiavo gatvėmis šalia lėtai judančių sukarintų grupių mašinų.
Daugelis skandavo „Ne Amerikai“, „Mirtis Amerikai“, „Mirtis Izraeliui“.
Juodai apsirengęs eisenos dalyvis Mohammedas Fadlis sakė, kad ši procesija yra ištikimybės nužudytiems lyderiams išraiška.
„Šis smūgis skausmingas, bet jis mūsų nesukrės“, – teigė vyras.
Virš eisenos, kurioje taip pat dalyvavo Irako ministras pirmininkas Adel Abdul Mahdi ir Irano remiamų sukarintų organizacijų vadai, skraidė du sraigtasparniai.
Budriai saugomos įtvirtintos Žaliosios zonos, kurioje įsikūrusios daugelio Irako valstybės tarnybų būstinės ir užsienio ambasados, įskaitant JAV atstovybę, vartai buvo uždaryti.
Regione didėjant įtampai buvo paskelbta pranešimų apie naktį į šiaurę nuo Bagdado įvykusį aviacijos smūgį, kurio taikiniu tapo proiranietiškų kovotojų kolona. Keliomis valandomis anksčiau Irako kariuomenė paneigė, kad buvo įvykdyta tokia ataka. JAV vadovaujama koalicija taip pat neigė surengusi kokį nors aviacijos smūgį.
Apie smūgį, neva surengtą Tadži rajone į šiaurę nuo sostinės, pranešė „Hashed al Shaabi“ (Liaudies mobilizavimo pajėgos) – daugiausia šiitiškų Irako grupuočių tinklas, palaikantis glaudžius ryšius su Teheranu ir inkorporuotas į vyriausybės Bagdade sausumo pajėgas. Vienas Irako saugumo pareigūnas nurodė, kad per ataką žuvo penki žmonės ir buvo sunaikintos dvi transporto priemonės.
Irakas, palaikantis glaudžius ryšius tiek su Vašingtonu, tiek su Teheranu, pasmerkė penktadienio smūgį prieš Q. Soleimani ir pavadino jį ataka prieš valstybės suverenitetą. Irako parlamentas sekmadienį surengs nepaprastąjį posėdį, o vyriausybė buvo vis labiau spaudžiama nurodyti išvykti šalyje esantiems apytikriai 5,2 tūkst. karių, padedančių apsisaugoti nuo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ pakartotinio sustiprėjimo.
JAV nurodė visiems savo civiliams piliečiams išvykti iš Irako ir uždarė ambasadą Bagdade. Šis kompleksas anksčiau šią savaitę buvo tapęs proiranietiškų sukarintų pajėgų kovotojų ir jų rėmėjų protestų epicentru per dvi dienas trukusius neramumus. Protestuotojai netgi buvo įsiveržę į ambasados komplekso teritoriją, bet galiausiai iš jos pasitraukė.
Britanijos vyriausybė irgi perspėjo savo piliečius susilaikyti nuo kelionių į Iraką, išskyrus pusiau autonominį kurdiškąjį regioną, bet ir ten lankytis tik būtiniausiais atvejais. Užsienio reikalų ministerijos pranešime perspėjama, kad saugumo padėtis šalyje „gali staigiai pablogėti“, tad jau esantiems Irake britams vertėtų pagalvoti apie išvykimą.
Protestai prie JAV ambasados vyko reaguojant į JAV aviacijos smūgius Irake ir Sirijoje, per kuriuos žuvo 25 Irano remiamų pajėgų kovotojai. JAV aiškino, kad šie smūgiai buvo atsakas į raketų ataką Irako šiaurėje, per kurį žuvo vienas civilis amerikietis kontraktininkas. Vašingtonas dėl šio išpuolio kaltino irakiečių sukarintas grupes.
Įtampa tarp JAV ir Irano didėjo jau daug mėnesių po 2018 metų gegužę D. Trumpo priimto sprendimo išvesti Vašingtoną iš istorinės daugiašalės sutarties dėl Teherano branduolinės programos ir vėl pradėti taikyti skaudžias sankcijas.
Teheranas yra numušęs JAV karinį žvalgybos droną ir sulaikęs tanklaivių. JAV taip pat kaltina Iraną dėl virtinės išpuolių prieš tanklaivius ir dėl rugsėjį surengtų atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonę, dėl kurių naftos gavyba šalyje kuriam laikui buvo sumažėjusi perpus.
Šeštadienį Irano miestų gatvėse buvo iškabinta plakatų su Q. Soleimani portretu. Daugelyje jų buvo minimas šalies aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei perspėjimas, kad JAV sulauks „žiauraus keršto“.
Irano valstybinė televizija taip pat transliavo Q. Soleimani pagerbimo ceremoniją, vykusią vienoje mečetėje šiitų šventajame Komo mieste. Virš maldos namų minaretų buvo iškelta raudona vėliava, simbolizuojanti neteisingai pralietą kraują ir raginanti keršyti už nužudytąjį.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis), gana nuosaikių pažiūrų politinio isteblišmento veikėjas, aplankė Q. Soleimani namus Teherane ir pareiškė užuojautą generolo šeimai.
“Amerikiečiai nesuvokia, kokia didžiulę klaidą padarė, – kalbėjo H. Rouhani. – Jie pamatys šio nusikalstamo akto padarinius – ne vien šiandien, bet ir ateinančiais metais.”
Pasaulio galybės penktadienį perspėjo, kad Q. Soleimani gali sukelti naują pavojingą įtampos eskalavimą. Daugelis ragino elgtis santūriai.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Adelis al Jubeiras per „Twitter“ irgi paragino karalystę veikti apdairiai, kad būtų išvengta „nepakeliamų padarinių“.
Kitas Saudo Arabijos pareigūnas naujienų agentūrai AP sakė, kad Jungtinės Valstijos neperspėjo savo sąjungininko Rijado arba kurių nors kitų sąjungininkų Persijos įlankos regione apie planuojamą smūgį prieš Q. Soleimani.
