72-ejų metų Rusijos prezidentas pasikliauja Federalinės apsaugos tarnybos agentais, kurie, kai jis išvyksta į užsienį, surenka jo išmatas ir pargabena jas atgal į Rusiją, kur jos gali būti sunaikintos, rašoma Prancūzijos naujienų žurnale „Paris Match“.
V. Putinas, kuris, kai kurių Rusijos analitikų ir vidaus šaltinių teigimu, serga vėžiu, nerimauja, kad užsienio žvalgybos tarnybos gali įvertinti jo sveikatą iš išmatų.
Putino sveikatos problemos
Anksčiau Rusijos tiriamosios žurnalistikos atstovai „Projekt“ skelbė, kad medikų bendruomenėje buvo vis dažniau kalbama apie V. Putino sveikatos problemas.
Duomenis apie asmeninius V. Putino gydytojus Rusijos žurnalistai aptiko viešai prieinamose duomenų bazėse. Maža to, jie pažymėjo, kad vienas iš nuolat V. Putiną lydinčių gydytojų buvo Aleksandras Ščelgobvas. Jis per ketverius metus į Sočį pas V. Putiną skrido net 59 kartus ir kartu su juo praleido 282 dienas.
A. Ščelgovas yra chirurgas, kurio specializacija – onkologinės ligos. Jis yra parašęs disertaciją apie skydliaukės vėžio diagnostiką ir chirurginį gydymą pagyvenusio amžiaus žmonėms.
V. Putiną nuolat lydėdavo ir dar vienas LOR (otorinolaringologijos) gydytojas – Igoris Jesakovas bei chirurgas Jevgenijus Selivanovas.
Išmatos gali suteikti daug informacijos apie bendrą sveikatą
Rusijos prezidento nuogąstavimai dėl išmatų analizavimo nėra perdėti: išmatų analizės ekspertai teigia, kad išmatų mėginys gali suteikti daug informacijos apie bendrą asmens sveikatą ir mitybą, taip pat apie gydymą.
„Jei jam [V. Putinui] buvo taikoma chemoterapija, tai gali paaiškėti“, – sakė Vakarų Anglijos Bristolio universiteto biosensorikos ir diagnostikos docentas Benas de Lacy Costello.
„Priklausomai nuo to, koks tai buvo vaistas ir kaip jis buvo metabolizuojamas kepenyse bei išsiskyrimo keliu“, – pridūrė jis.
Istorijoje fiksuojama ir daugiau atvejų, kai buvo bandoma nuslėpti išmatas
V. Putinas prisijungia prie ilgos eilės lyderių, kurie, kaip įtariama, įsivėlė į tokio pobūdžio šnipinėjimo schemas. Pavyzdžiui, buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas, kaip teigiama, gavo Kinijos lyderio Mao Dzedongo išmatų mėginius per jo 10-ies dienų vizitą Sovietų Sąjungoje 1949 m.
Rusai pastatė specialius tualetus, sujungtus su išmatų paėmimo dėžutėmis, kurios vėliau buvo siunčiamos į laboratoriją išsamiai analizei.
1999 m. Izraelio „Mossad“ agentai panaudojo panašią gudrybę per Jordanijos karaliaus Huseino laidotuves Amane.
Laidotuvėse dalyvavo Sirijos prezidentas Hafezas al Assadas, kuris tuo metu sirgo diabetu ir vėžiu. Bendradarbiaudami su Jordanijos kolegomis, „Mossad“ iš viešbučio kambario į specialų surinkimo įrenginį perkėlė H. Assado išmatas, kad gautų daugiau informacijos apie jo sveikatą.
Manoma, kad CŽV surinko ir buvusio SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo, ir Ugandos diktatoriaus Yoweri Museveni išmatas per jų vizitus Vašingtone.
O 2006 m. George‘as W. Bushas, kaip pranešama, prieš oficialią kelionę į Vieną (Austrija), kur knibždėte knibžda rusų agentų, liepė nusiųsti savo tualetą, kad jo išmatų sudėtis liktų valstybine paslaptimi.
Lyderiai turi pagrindo nerimauti, jei jų išmatos patektų į blogas rankas
Nors kai kas gali manyti, kad šios priemonės yra kraštutinės, žmonių išmatos jau seniai laikomos gana patikimu sveikatos rodikliu.
Per „COVID-19“ pandemiją visuomenės sveikatos specialistai atliko nuotekų analizę, kad įvertintų virusinės infekcijos lygio pokyčius vietos gyventojų tarpe.
Nors mokslas, analizuojantis atskirų žmonių anatomiją, vis dar nėra toks tikslus, B. Costello teigė, kad tokie lyderiai kaip V. Putinas gali turėti pagrindo nerimauti, jei jų atliekos patektų į netinkamas rankas.
„Jei būtumėte paranojikas ir nenorėtumėte rizikuoti, tikriausiai sakyčiau: „Taip“, kas nors galėtų iš išmatų gauti tam tikros informacijos apie sveikatą“, – aiškino jis.
Tačiau daugelis profesorių įspėja, kad šį mokslą vis dar riboja pakankamo duomenų kiekio trūkumas. Nors šiuolaikiniai pažangūs tyrimai gali suteikti mokslininkams užuominų apie konkrečias asmens sveikatos sąlygas ir gyvenimo būdą, tačiau „be papildomos klinikinės informacijos jų dar negalima tiksliai prognozuoti“, – teigė Pieteris Dorresteinas, vienas iš metabolomikos medicinos instituto direktorių.
Vis dėlto išmatų mėginiai gali gana tiksliai nustatyti paties virškinamojo trakto ligas. B. Costello sakė, kad yra „gerų įrodymų“, jog uždegiminės žarnyno ligos, įskaitant dirgliosios žarnos sindromą, gali pakeisti išmatose esančius junginius taip, kad juos būtų galima aptikti atliekant išmatų analizę.
Išmatų analizė taip pat galėtų būti naudojama kai kuriems konkretiems vėžiniams susirgimams, tokiems kaip storosios žarnos vėžys, nustatyti, taip pat pagrindiniams vaistams, tokiems kaip chemoterapija ir skydliaukės vėžiui gydyti naudojamas radioaktyvusis jodas.
Žmogaus sveikatą gali atskleisti ne tik tai, kas yra išmatose, bet ir bendra jų išvaizda. „Išmatos gali būti vertinamos pagal spalvą, konsistenciją, kiekį, formą, kvapą“, – tęsė B. Costello.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
