Socialinės žiniasklaidos milžinės ėmėsi kovoti su dezinformacija dėl šios epidemijos, kuri jau nusinešė daugiau kaip 560 gyvybių Kinijoje ir apėmė 24 valstybes.
„Twitter“, kurio platformoje sausio mėnesį buvo paskelbta apie 15 mln. su koronavirusu susijusių žinučių, paskelbė suspendavęs automatiškai siūlomus paieškos rezultatus, kurie, tikėtina, rodytų nepatikimą turinį.
„Facebook“ taip pat paskelbė nusitaikęs į neteisingus pareiškimus, kuriais raginama atsisakyti gydymo arba tinkamų atsargumo priemonių.
„Tai apima pareiškimus, susijusius su netikrais vaistais ar prevencijos metodais, tokiais kaip „baliklio gėrimas išgydo nuo koronaviruso“, ar pareiškimus, keliančius painiavą dėl prieinamų sveikatos apsaugos išteklių“, – sakė „Facebook“ sveikatos klausimų vadovas Kang-Xing Jinas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat pradėjo kampaniją prieš tam tikrus patarimus, pavyzdžiui, kad sezamų aliejus ir skystis burnai skalauti gali veiksmingai žudyti virusą.
Vis dėlto dezinformacija ir toliau teršia socialinės žiniasklaidos platformas bei susirašinėjimo programėles.
Toliau pateikiame dalį neteisingų teiginių, kuriuos pastarosiomis dienomis demaskavo naujienų agentūra AFP, turinti specializuotą faktų tikrinimo komandą.
Česnakų nuoviras
„Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“ Pakistane išplito patarimas, kad nuo koronaviruso galima per vieną naktį išgyti geriant šviežią česnakų nuovirą.
„Nėra jokių mokslinių įrodymų, paremiančių teiginį, kad česnakų nuoviras gydo naująjį koronavirusą; taip pat nėra jokių tinkamų medicininių tyrimų šiuo klausimu“, – AFP sakė Pakistano medicinos mokslų instituto ekspertas dr. Wasimas Khawaja.
Lašai akims
Filipinuose daugybė milijonų vartotojų peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose teigiama, kad virusą galima gydyti akių lašais iš vieno vietos augalo sunkos, kuri plačiai naudojama nuo karščiavimo ir pilvo problemų.
Vienas 11 minučių įrašas, kuriame sakoma, kad augalas Tinospora crispa yra veiksmingas „antibiotikas“ nuo naujojo viruso, feisbuke buvo peržiūrėtas daugiau kaip 1,5 mln. kartų.
Jokio medicininio pagrindo tokiems tvirtinimams nėra.
Veido kaukių garinimas
Vieno gydytoju prisistatančio žmogaus vaizdo įraše patariama garais apdoroti vienkartines medicinines kaukes, kad jas būtų galima panaudoti dar kartą. Įrašas buvo peržiūrėtas šimtus tūkstančių kartų kiniškuose įrašuose feisbuke, „Weibo“ ir „Youku“.
Honkonge įrašas buvo peržiūrėtas kone 900 tūkst. kartų per vieną dieną po to, kai juo feisbuke pasidalijo vienas įstatymų leidėjas.
PSO, Honkongo Raudonasis Kryžius ir Honkongo sveikatos apsaugos centras paskelbė perspėjimus negarinti ir išvis pakartotinai nenaudoti vienkartinių kaukių.
Žoliniai preparatai
Per kelias dienas po pirmojo užsikrėtimo atvejo Šri Lankoje patvirtinimo feisbuke šimtus kartų buvo pasidalyta straipsniu, kad kvapioji ferula, dažnai naudojama tradicinėje indų medicinoje ir virtuvėje, gali užkirsti kelią infekcijai.
Tai atmetė daugelis sveikatos ekspertų, kurie paragino Šri Lankos gyventojus laikytis oficialių Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų.
„Nėra absoliučiai jokio pagrindo pareiškimams, kad įvairios žolės, tokios kaip kvapioji ferula, gali tarnauti kaip apsauginis barjeras nuo koronaviruso plitimo“, – sakė dr. Ashanas Pathirana iš Šri Lankos valstybinio Sveikatos skatinimo biuro.
Druskos tirpalas
Pareiškimas, kad vienas garsus kinų ekspertas patarė žmonėms skalauti gerklę druskos tirpalu, kuris turįs užkirsti kelią infekcijai, plačiai išplito daugelyje socialinės žiniasklaidos platformų, įskaitant „Weibo“, „Twitter“ ir „Facebook“.
„Jokios esamos išvados nerodo, kad druskos tirpalas gali žudyti naująjį koronavirusą“, – sakė tas pats ekspertas Zhong Nanshanas, paneigdamas jo vardu išplatintą patarimą.
