Trečiadienį keturis kartus išsiveržusio Ruango ugnikalnio krateryje dar naktį kunkuliavo lava. Išsiveržus ugnikalniui, į dangų pakilo daugiau nei pusantro kilometro pelenų stulpas, dėl to buvo paskelbtas ketvirto – aukščiausio lygio pavojus.
Valdžios pareigūnų teigimu, ketvirtadienį ryte iš ugnikalnio, kurio viršukalnė siekia 725 metrus virš jūros lygio, vis dar kilo iki 800 metrų aukščio dūmų stulpas.
Nors krentančios vulkaninės kilmės uolienos pridarė skylių kaimyninės Tagulandango salos gyventojų namuose, apie žuvusiuosius ar sužeistuosius nepranešama. Tačiau valdžia paskelbė, kad iš maždaug 20 000 gyventojų turinčio Tagulandango regiono mėginama kuo skubiai evakuoti apie 11 000 žmonių.
Valdžios atstovų teigimu, kai kurie gyventojai panikos apimti bando gelbėtis patys.
Be to, iš Tagulandango salos kalėjimo laivu į Likupango jūrų uostą šiaurėje esančioje Sulavesio saloje evakuota 17 kalinių ir 11 darbuotojų. Ši evakuacija atlikta kalėjimo viršininko prašymu, nes kalėjimas stovi tiesiai priešais ugnikalnį.
Turistai ir gyventojai įspėjami laikytis už nustatytos šešių kilometrų apsauginės zonos ribų.
Po pirmojo išsiveržimo antradienį vakare iš Ruango ir Tagulandangą buvo evakuota daugiau nei 800 žmonių, o po trečiadienį įvykusių dar trijų išsiveržimų buvo nuspręsta žmones evakuoti ir iš šios salos.
Be to, valdžia perspėjo, kad išsiveržus ugnikalniui gali kilti ir cunamis.
2018 m. išsiveržus tarp Javos ir Sumatros salų tūksančiam Anak Krakatau ugnikalniui, į vandenyną nuslinko milžiniški uolienų gabalai, sukeldami cunamį, per kurį daugiau nei 400 žmonių žuvo ir dar keli tūkstančiai buvo sužeisti.
Didžiuliame salyne įsikūrusioje Indonezijoje dažnai stebimi seisminiai ir vulkaniniai reiškiniai, nes tiesiai po salynu yra vadinamasis Ramiojo vandenyno „Ugnies žiedas“ – tektoninių plokščių arka, nuo Japonijos besitęsianti per Pietryčių Aziją ir visą Ramiojo vandenyno baseiną.
