M. Khalilas, kuris turi teisę nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose ir yra vedęs JAV pilietę bei turi JAV gimusį sūnų, areštinėje atsidūrė kovą, kai jį sulaikė imigracijos tarnybos agentai.
Trisdešimtmetis iš federalinio imigrantų sulaikymo centro Luizianoje buvo paleistas praėjusį mėnesį, kai teisėjas nurodė jį paleisti už užstatą.
Anot M. Khalilą palaikančio Konstitucinių teisių centro, ieškinyje teigiama, kad „administracija savo neteisėtą planą suimti, sulaikyti ir deportuoti M. Khalilą įvykdė tokiu būdu, kad „būtų terorizuojami ir jis, ir jo šeima“.
M. Khalilas patyrė „didžiulį emocinį sukrėtimą, ekonominių sunkumų, nukentėjo jo reputacija“, – toliau nurodoma ieškinyje.
Šis Kolumbijos universiteto absolventas buvo vienas iš pagrindinių studentų protestų prieš JAV sąjungininko Izraelio karą Gazoje veikėjų, o D. Trumpo administracija jį pavadino grėsme nacionaliniam saugumui.
M. Khalilas ieškinį pavadino „pirmuoju žingsniu atsakomybės link“.
„Niekas negali sugrąžinti iš manęs pavogtų 104 dienų. Traumos, išsiskyrimo su žmona, pirmojo vaiko gimimo, kurį buvau priverstas praleisti“, – pranešime teigė jis.
„Už politinį kerštą ir piktnaudžiavimą valdžia turi būti taikoma atsakomybė.“
M. Khalilas jau yra pasakojęs apie savo „siaubingą“ patirtį areštinėje, kur jis „gyveno viename kambaryje su daugiau nei 70 vyrų – visiškai jokio privatumo, visą laiką degė šviesa“.
Vidaus saugumo departamento sekretoriaus pavaduotoja Tricia McLaughlin teigė, kad „sulaikydama Khalilą, kaip ir bet kurį kitą užsienietį, kuris propaguoja smurtą, šlovina ir remia teroristus, persekioja žydus ir niokoja svetimą turtą, Trumpo administracija veikė pagal savo įstatyminius ir konstitucinius įgaliojimus“.
Prezidento D. Trumpo vyriausybė pateisino sprendimą deportuoti M. Khalilą, teigdama, kad tolesnis jo buvimas Jungtinėse Valstijose gali turėti „potencialiai rimtų neigiamų pasekmių užsienio politikai“.
M. Khalilas buvo sulaikytas tuo metu, kai D. Trumpas, nepatenkintas tuo, kad į aukščiausio lygio JAV universitetus priimami užsienio studentai, pastaraisiais mėnesiais stojo į kovą su Kolumbijos, Harvardo ir kitomis aukštojo mokslo įstaigomis, sumažindamas joms skirtas federalines dotacijas ir pagrasindamas atimti iš jų akreditaciją.
Ieškinį pateikusi M. Khalilo komanda išreiškė nuogąstavimą, kad laisvėje jam gali būti grasinama.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
