Teisingumo ministrė Shabana Mahmood įspėjo, kad dėl perpildymo gali sutrikti teisėtvarka, jei nebus imtasi veiksmų sumažinti spaudimą sistemai. Praėjusį mėnesį, kai šalis vis dar jautė riaušių padarinius, Anglijos ir Velso vyrų kalėjimuose laisvų vietų skaičius sumažėjo iki 100. Tai buvo artimiausias atvejis, kai sistema tapo nebepajėgi.
Kalėjimų sistemos krizė
Vidaus reikalų ministrė Angela Eagle neatmetė šio pasiūlymo, sakydama, kad naujoji leiboristų vyriausybė „paveldėjo absoliučią krizę mūsų kalėjimų sistemoje, kurioje liko labai mažai vietų“.
Ji sakė „Sky News“: „Manau, kad kolegos [Teisingumo ministerijoje] svarstys viską, kas įmanoma, kad palengvintų šią problemą. Vyriausybė jau ėmėsi prieštaringai vertinamų priemonių, kad sumažintų kalėjimų perpildymą, be kita ko, leido anksčiau laiko paleisti į laisvę kalinius, atlikusius 40 proc. bausmės“.
Anglijoje ir Velse kaliniai, išskyrus sunkiausius nusikaltėlius, paprastai paleidžiami į laisvę atlikę 50 proc. bausmės, tačiau nuo šio mėnesio šis skaičius bus sumažintas iki 40 proc.
Iškėlė svarbius klausimus
Buvęs Jungtinės Karalystės Lordų rūmų narys Johnas Thomasas teigė, kad vyriausybė, norėdama išspręsti šią problemą, turi atkreipti dėmesį į didėjančią bausmių trukmę, o ne žvalgytis į užsienį.
Lordas Thomasas sakė „Sky News“: „Per pastaruosius 15–20 metų mes vis keitėme bausmių skyrimą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau iš tikrųjų neanalizavome viso poveikio. Iš žmonių buvo reikalaujama, kad jie kalėjime praleistų ilgesnę bausmės dalį, o visi šie veiksmai turi bendrą poveikį. Reikia atsitraukti ir paklausti savęs, ar teisingai subalansavome išteklius? Ar bausmių skyrimo sugriežtinimas sumažino nusikalstamumą? Ar jis turėjo tinkamą poveikį?“
Jis teigė, kad Estijos pasiūlymas yra tikrai geras įrodymas, kas yra negerai, ir pridūrė: „Idėja siųsti kalinius į šalį, kuri nėra labai toli ir į kurią ne visada lengva patekti, reiškia, kad kaliniai bus atkirsti nuo to, kas jiems labai svarbu, t. y. nuo buvimo ir bendravimo su savo šeimomis“.
Svarbu atitikti JK standartus
Praėjusių metų Konservatorių partijos konferencijoje lordas Thomasas sakė, kad tuometinė Rišio Sunako vadovaujama vyriausybė pradės žvalgomąsias diskusijas su Europos šalimis dėl galimybės nuomotis kalėjimų patalpas užsienyje.
Ankstesnė vyriausybė teigė, kad su Europos šalimis sudarys susitarimą tik tuo atveju, jei kalėjimų sistemos aspektai, įskaitant patalpas ir reabilitaciją, atitiks Jungtinės Karalystės standartus.
Ji teigė, kad jos politika atitinka veiksmus, kurių ėmėsi Belgija ir Norvegija, per pastarąjį dešimtmetį pasinaudojusios užsienio kalėjimų vietomis Nyderlanduose.
Savo pirmojoje kalboje, pasakytoje einant teisingumo sekretorės pareigas, S. Mahmood kaltino R. Sunaką ir jo „gaują iš Numerio 10“ dėl to, kad jie buvo per silpni įsiklausyti į mirksinčius įspėjamuosius ženklus.
„Kalėjimai atsidūrė ties žlugimo riba“
Nutekinti dokumentai rodo, kad nuo praėjusių metų spalio mėnesio iki šių metų birželio mėnesio valdant ankstesnei vyriausybei į laisvę anksčiau laiko buvo paleista daugiau kaip 10 tūkst. kalinių.
Teisingumo ministerijos atstovas spaudai sakė: „Naujoji vyriausybė paveldėjo teisingumo sistemą, kuri išgyvena krizę, o kalėjimai atsidūrė ties žlugimo riba“.
„Mes ir toliau tirsime visas įmanomas galimybes, kaip padidinti vietų skaičių kalėjimuose, kad galėtume toliau įkalinti pavojingus nusikaltėlius ir apsaugoti visuomenę“, – teigė jis.
