Agentūra pažymi, kad degalų strypo talpykloje yra 312 skirtingų degalų elementų. Strypų skersmuo 9 mm ir ilgis apie 4 m. Iš viso degalai vienoje kuro strypo masyve sveria 571 kg.
Į reaktorių bus įdėta 163 kuro strypų.
Naujienų portalas primena, kad Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad skubūs įvykiai Baltarusijoje rodo, jog AE paleidimas nėra suderintas su saugumu. Tai rodo ir veiklos licencijavimo skaidymas, todėl tikimės principingos Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ir Europos komisijos (EK) reakcijos.
„Svarbu pabrėžti, kad branduolinė sauga yra esminis Lietuvos interesas. Tačiau taip pat svarbus elektros nepirkimo aspektas iš Baltarusijos“, – sakė ministras.
Anot jo, Lietuvos pozicija yra aiški, nekintanti ir įtvirtinta įstatyme – elektros energijos pagamintos Baltarusijos BE nepirksime, o mūsų energetikos infrastruktūra šios jėgainės poreikiams nebus naudojama.
„Draudimas patekti elektrai iš trečiųjų šalių į Lietuvos rinką, kaip numatyta teisės aktuose, bus aktyvuotas panaikinant pralaidumus elektros prekybai iš karto, kai tik BE Astrave pradės gaminti elektros energiją. Tam esame pasirengę ir teisiškai, ir techniškai“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Be to, prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą patvirtino, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia. „Šis objektas yra grėsmė mūsų šalies nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai. Lietuva turi būti pasirengusi apsaugoti Lietuvos gyventojus ir gyvybinius interesus“, – sakė G. Nausėda.
Daugiau apie galimą katastrofą Astravo AE ir kaip elgtis nutikus nelaimei, žiūrėkite:
Šalies vadovas akcentavo griežtą Lietuvos poziciją nepirkti elektros energijos, pagamintos šalyje, kurioje veikia nesaugi atominė elektrinė, bei nesuteikti Kruonio HAE rezervų Baltarusijai.
Užsienio reikalų ministrui pavesta sustiprinti Lietuvos institucijų ir ekspertų koordinaciją bei teisingos informacijos sklaidą ES ir tarptautiniams partneriams apie Astravo AE saugą, taip pat sutelkti jėgas ir mobilizuoti diplomatines pastangas, kad nesaugiai pagaminta elektros energija nepatektų ne tik į Lietuvos, bet ir į regiono bei ES rinkas.
Lietuva laukia EK reakcijos pradedant Astravo AE bandymus
Baltarusijai pradėjus krauti kurą į Astravo atominės elektrinės (AE) pirmąjį reaktorių ir faktiškai pradedant jos bandymus, Lietuva laukia Europos Komisijos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) reakcijos, teigia energetikos ministras.
„Tikimės principingos tiek Europos Komisijos, tiek „Tatenos“ reakcijos, nes branduolinio kuro užkrovimo etapas reiškia, kad artėjama prie branduolinės elektrinės paleidimo ir dėl branduolinės saugos rekomendacijų ir saugos standartų įgyvendinimo reikalingi aktyvūs Europos Komisijos veiksmai, pirmiausia, kiek tai susiję su streso testų rekomendacijų įgyvendinimu“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Astravo AE fizikiniai bandymai iš esmės prasidėjo, o pirmoji elektra jėgainėje gali būti pagaminta po kelių mėnesių, teigia Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas Michailas Demčenka.
„Ką vadinti paleidimu? Paleidimas prasidėjo. Pirmas elektrinės paleidimo etapas yra fizikinis paleidimas, kurio pirmas etapas yra kuro atvežimas į bloką, įkrovimas į reaktorių. Leidimas išduotas, tas etapas praktiškai jau prasidėjo“, – sakė M. Demčenka.
Pasak jo, yra trys elektrinės bandymų ir įjungimo į tinklą etapai: fizikinis, energetinis ir bandomasis-pramoninis, po kurio jau prasideda įprastas jos naudojimas. Fizikiniame etape elektra negaminama, ji pradedama gaminti ir tiekti į tinklą energetiniame etape.
VATESI vadovo teigimu, fizikinis etapas užima iki dviejų mėnesių, energetinis – dar apie du mėnesius, o bandomasis-pramoninis – 4-6 mėnesius: „Galimai, pirma elektra iki metų pabaigos.“
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ penktadienį informavo „Nord Pool Spot“ rinkos dalyvius, kad tuomet, kai Astravo AE bus pradėta gaminti elektra, elektros prekyba Lietuvos ir Baltarusijos jungtimi nebevyks.
„Elektros nepirkimas iš Baltarusijos turėtų būti aktyvuojamas tuo metu, kuomet bus energetinis atominės elektrinės Astrave paleidimas. Apie tai šiandien kaip tik (...) „Litgrid“ per „Nord Pool Spot“ prekybos platformą informavo visus rinkos dalyvius, kad būtent nuo energetinio paleidimo Lietuvos ir Baltarusijos prekybinis pjūvis bus lygus nuliui, kitaip tariant, prekyba elektra per Lietuvos-Baltarusijos sieną nebevyks“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Energetikos ministras teigia, kad nutraukiant elektros prekybą su Baltarusija, poveikis Lietuvos elektros rinkai būtų minimalus.
„Šiuo metu elektra iš Baltarusijos Lietuvoje sudaro maždaug 5 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Natūralu, kad tokiu atveju, nuo energetinio paleidimo stabdant elektros prekybą, poveikis mūsų rinkai būtų mažiau negu minimalus. Praktiškai, kainai įtakos neturėtų“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Baltarusija privalo įgyvendinti „Tatenos“ misijų ataskaitų, streso testų metu tarptautinių ekspertų pateiktas rekomendacijas bei išspręsti visus kitus AE projekto įgyvendinimo aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimus.
Pirmojo reaktoriaus paleidimas reaktoriuje ir jo prijungimas prie nacionalinio elektros tinklo numatomas 2020 m.
Pirmoji Baltarusijoje branduolinė jėgainė, turėsianti du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia – 1200 megavatų, statoma Gardino srityje už maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus ir mažiau nei 30 km nuo Lietuvos sienos. Projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola.
Dabartiniais planais, antrasis reaktorius bus įjungtas 2022 metų gegužę.
Lietuva yra didžiausia Baltarusijoje statomos elektrinės kritikė ir yra pasiryžusi boikotuoti jos elektros patekimą į rinką. Minskas atmeta Vilniaus priekaištus dėl saugumo reikalavimų nepaisymo.
