Norint juos sugriauti tektų imtis priemonių, kurios nusineštų milžinišką skaičių civilių arba skaudžiai atsilieptų pačiai Izraelio kariuomenei.
Būtent šiuose, civiliams ir Izraelio ginkluotės sunkiai pasiekiamose vietose, yra laikomi apie 200 įkaitų, kuriuos „Hamas“ smogikai spalio 7-ąją pagrobė iš Izraelio teritorijos teroro išpuolio metu.
Tuneliuose taip pat sandėliuojami ginklai, raketos, maistas ir vanduo, elektros generatoriai bei kuras. Manoma, kad „Hamas“ lyderiai nuo Izraelio antskrydžių ir raketų smūgių taip pat slapstosi būtent šiuose tuneliuose.
Tuneliai Gazoje dar labiau apsunkina antžeminių karo veiksmų scenarijų, nes „suteikia galimybę smogikams saugiai ir netrukdomiems judėti nuo įtvirtinimų prie įtvirtinimų“, „Deutsche Welle“ cituojamas karo veiksmų miesto vietovėse ekspertas Johnas Spenceris.
Tokios požeminės „komunikacijos galimybės“ gali neutralizuoti Izraelio persvarą ginkluotėje, taktikoje, technologijose ir kariuomenės organizavime.
Aptikti nuolat atnaujinamą, plečiamą ir įtvirtinamą požeminį tinklą gali būti sudėtinga. Dažniausiai tuneliai yra aptinkami sekant konkrečius „Hamas“ smogikus, kurio telefono signalas staiga dingdavo, net jeigu tuomet juos sekdavo izraeliečių kariai.
„Gazos problemos mastas yra unikalus“
„Problemos mastas Gazoje, kur po žeme susikerta šimtai kilometrų tunelių, yra unikalus“, – cituojamas JAV Vest Pointo karo akademijos Šiuolaikinės karybos instituto miesto karybos tyrimų vadovas Johnas Spenceris.
„Šis didžiulis požeminis kompleksas kelia rimtą problemą, kuriai Izraelio sausumos pajėgos neturi tobulo sprendimo“, – rašė jis instituto interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje.
Iš pradžių požeminiais tuneliais buvo gabenamos prekės tarp Gazos Ruožo ir Egipto, o vėliau – tarp Gazos Ruožo ir Izraelio. Ilgainiui, Izraeliui vis dažniau stebint Gazos ruožą dronais ir kita elektronine šnipinėjimo įranga, „Hamas“ pradėjo naudoti darbo jėgą ir pinigus tunelių tinklui plėsti.
Tačiau tik 2014 m. karinės operacijos Gazos Ruože metu Izraelio kariuomenė aptiko tikrąjį „Hamas“ pastatytų tunelių mastą. Po to Izraelio valdžios institucijos palei sieną su Gazos Ruožu pradėjo statyti tvoras, kurios buvo įkasamos po žeme, kad neleistų smogikams keliauti tuneliais į Izraelio pusę.
Tunelius nelengva rasti, jie gali būti išdėstyti po įvairiais pastatais. Tačiau yra įvairių techninių būdų tai padaryti, įskaitant radarų ir kitų aptikimo priemonių, kuriomis matuojamos šiluminio, akustinio ir magnetinio lauko charakteristikos, naudojimą.
Tuneliai gali būti išsprogdinami, o Izraelis turi vadinamųjų priešbunkerinių bombų, galinčių sunaikinti giliai po žeme esančius objektus.
Tačiau 40 km ilgio ir 6-14 km pločio Gazos Ruožas, kuriame gyvena 2,2 mln. gyventojų, yra viena tankiausiai apgyvendintų teritorijų pasaulyje. Tai labai apsunkina Izraelio galimybes efektyviai naikinti teroristų naudojamus tunelius nedarant žalos civiliams.
Taigi, net jei Izraelio kariuomenė tiksliai žinotų, kur yra tuneliai, dėl padėties vietoje toks bombardavimas būtų labai sudėtingas ar net neįmanomas. RAND tyrėjai primena, kad Izraelis praeityje prieš tunelius naudojo vadinamąsias tiksliąsias bombas. Tačiau tunelių bombardavimas nebuvo vienareikšmiškai sėkmingas.
Be to, tuneliuose kovoti labai sunku: po žeme tamsiau ir daug šalčiau, šaudymo garsai sustiprėja, o naudojant ginklus kyla dulkės. Tuneliai taip pat gali būti lengvai užminuojami. Anksčiau Izraelio kariams net nebuvo leidžiama įeiti į tunelius, kol jų nepatikrino specialistai.
Nuo 2014 m. Izraelio kariuomenė (IDF) pasitelkė specializuotus padalinius kovai tuneliuose. Jos kariai buvo mokomi specialiai pastatytuose tuneliuose Izraelyje, taip pat virtualioje realybėje. Kariai mokomi naudotis specialiais jutikliais, kad nustatytų, kas vyksta tuneliuose. Patekimui į tunelius taip pat naudojami robotai ir apmokyti šunys.
