Baigiamajame komunikate, paskelbtame jų susitikimo Hirošimoje metu, šalys išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos ekonominės ir karinės veiklos.
Tačiau jie taip pat siekė palikti atviras duris bendradarbiavimui ir vengė dar labiau padidinti įtampą tarp antros pagal dydį pasaulio ekonomikos ir didžiųjų Vakarų valstybių bei Japonijos.
„Esame pasirengę kurti konstruktyvius ir stabilius santykius su Kinija ir pripažįstame, kad svarbu atvirai bendrauti su Kinija ir tiesiogiai jai išsakyti mums rūpimus klausimus“, – teigė grupė.
„Mūsų politikos kryptimis nesiekiame pakenkti Kinijai ir nesiekiame užkirsti kelio Kinijos ekonominei pažangai ir vystymuisi“, – nurodoma pareiškime ir priduriama, kad G-7 šalys nenori „atsiskirti ar užsisklęsti savyje“.
Vis dėlto tokia retorika aiškiai parodė, kad blokui didelį susirūpinimą kelia Pekino noras diplomatiniuose ginčuose taikyti prekybos ribojimus ir kad G-7 pasiryžęs išlaisvinti jautrias tiekimo grandines nuo Kinijos įtakos.
„Norint užtikrinti ekonomikos atsparumą, reikia mažinti riziką ir diversifikuoti veiklą“, – sakoma komunikate ir įsipareigojama „mažinti pernelyg didelę priklausomybę nuo mūsų svarbiausių tiekimo grandinių“.
Blokas perspėjo dėl Kinijos militarizacijos Pietų Kinijos jūroje ir pakartojo, kad taika ir stabilumas Taivano sąsiauryje yra būtini pasaulio saugumui.
Jis taip pat paragino Kiniją pasinaudoti savo įtaka Rusijai, kad ši „nutrauktų savo karinę agresiją ir nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvestų savo karius iš Ukrainos“.
