EŽTT didžioji kolegija – aukščiausia teismo instancija – priėjo prie išvados, kad „incidentų buvo pakankamai daug ir jie buvo tarpusavyje susiję, jog sudarytų pažeidimų modelį ar sistemą“.
„Akivaizdi veiksmingo tyrimo stoka (...) įrodė, kad Rusijos valdžios institucijos oficialiai toleravo tokią praktiką“, – pridūrė kolegija.
Teismas ypač atkreipė dėmesį į Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus dėl netinkamo elgesio su Ukrainos kariškiais, ukrainiečių kilmės asmenimis, žurnalistais ir Krymo totorių mažumos nariais.
EŽTT nurodė, kad tokie žmonės buvo slapta įkalinti Rusijos kalėjimuose už Krymo ribų, ir paragino užtikrinti saugų jų sugrįžimą.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pranešė palankiai vertinanti šį nuosprendį.
„Ši tarptautinė teisminė institucija patraukė Rusiją atsakomybėn už sistemingus ir plataus masto žmogaus teisių pažeidimus Kryme“, – tvirtino ministerija.
„Tai labai svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tarptautinę teisinę Rusijos atskaitomybę“, – pridūrė ji.
2022 m. vasarį prasidėjus visapusiškai Maskvos invazijai į Ukrainą, Rusija buvo pašalinta iš Europos teisių gynimo institucijos Europos Tarybos, kuriai priklauso EŽTT.
Tačiau skundai dėl pažeidimų, kuriuos Rusija galimai įvykdė iki jos pašalinimo iš minėto organo 2022 m. rugsėjo 16 d., tebėra priimtini teisme.
