Planus palaikė 371 ES įstatymų leidėjas, 162 balsavo prieš, o 37 susilaikė.
ES šalys dar turi pritarti, kad vilko apsaugos statusas būtų pakeistas iš „griežtai saugomo“ į „saugomą“.
Iki šiol vilkai Europoje buvo griežtai saugomi. Tačiau kai kuriuose regionuose žmonės ėmė abejoti, ar didėjant vilkų skaičiui esamas statusas vis dar pateisinamas.
Gamtosaugininkų duomenimis, iki 20 amžiaus septintojo dešimtmečio didelėje Europos dalyje vilkai buvo išnykę, o šiuo metu ES gyvena apie 19 000 vilkų.
Tačiau vilkų sugrįžimas į Europą vertinamas labai prieštaringai.
Pagal ES teisę „griežtai saugomoms“ rūšims taikoma aukščiausio lygio apsauga, t. y. ES šalys privalo uždrausti bet kokį tyčinį gaudymą ar žudymą, taip pat veisimosi ar poilsio vietų bloginimą ar naikinimą.
Vietos valdžios institucijos vis tiek gali imtis veiksmų, jei kyla susidūrimų su kaimo bendruomenėmis ir ūkininkais, įskaitant vilkų šaudymą.
„Saugomų“ rūšių medžioklė gali būti leidžiama, jei atsižvelgiama į populiacijos išsaugojimą.
Kai kurios ES šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, ir ūkininkų asociacijos ragina palengvinti vilkų žudymą, tačiau gamtos apsaugos organizacijos agituoja už kitokius metodus, pavyzdžiui, geresnę naminių gyvulių priežiūrą, jų uždarymą nakčiai ir didesnio sarginių šunų skaičiaus naudojimą.
Vilkų apsauga ES yra susieta su 1979 m. Berno konvencija, Europos Tarybos reglamentuojama Europos laukinės gamtos ir gamtinių buveinių apsaugos konvencija.
Berno konvencija pernai buvo iš dalies pakeista – tai buvo pirmas žingsnis atveriant kelią ES teisės aktų dėl vilkų apsaugos statuso pakeitimams.
Europos Taryba yra nepriklausoma nuo ES. Tarp 50 jos narių yra 27 ES valstybės narės, taip pat tokios šalys kaip Didžioji Britanija ir Turkija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
