Bankų „kapitalizacija yra geresnė, jie yra atsparesni nei pirmosiomis bankų sąjungos dienomis prieš dešimtį metų“, – pirmadienį Briuselyje iš anksto paskelbtoje kalboje teigė Claudia Buch. „Tačiau pernelyg nusiraminti negalima“, – sakė ji.
„Struktūriniai tikrosios ekonomikos pokyčiai, naujai atsirandanti rizika, skaitmeninimas ir išaugusi konkurencija gali mesti iššūkį bankų verslo modeliams“, – paaiškino C. Buch, iki praėjusių metų sausį užimdama postą ECB ėjusi Vokietijos banko „Bundesbank“ viceprezidentės pareigas.
Išaugusios palūkanos pastaruoju metu buvo naudingos bankams, kurie uždirbo didelį pelną. „Tai suteikia bankams galimybę didinti savo atsparumą – kurti kapitalo atsargas ir patvarias IT infrastruktūras.“
„Jau dabar yra aiškių ženklų, kad didelių institucijų turto kokybė ima prastėti“, – teigė C. Buch.
Iki 2022 m. pabaigos blogų paskolų santykis beveik pastoviai mažėjo. Nuo 2023 m. tokių paskolų skaičius vėl šiek-tiek išaugo, tačiau vis dar yra nedidelis.
Pastaruoju metu kredito rizikos stebėjimo srityje daugiausiai dėmesio buvo skiriama tokiems „pažeidžiamiems sektoriams“, kaip komercinis nekilnojamasis turtas.
ECB Europos bankų priežiūros padalinys buvo įsteigtas 2014 m., pasimokius iš praėjusios bankų ir finansinės krizės.
Naujausiais duomenimis, padalinys vykdo tiesioginę 113 euro zonos bankų, sudarančių 82 proc. visos bendros valiutos zonos bankų rinkos, stebėseną.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti didesnį finansų sistemos stabilumą, nustatant standartizuotų taisyklių, kurių privalo laikytis didžiausios euro zonos finansų institucijos.
