Mokslininkai sako, kad pamatyti vaizdai jiems kelia nerimą, tačiau nestebina, rašo „The Guardian“.
„Vidurio Europą užklupusios katastrofiškos liūtys yra būtent tai, ko mokslininkai tikisi dėl klimato kaitos“, – sako Londono Imperatoriškojo koledžo Granthamo instituto darbuotoja Joyce Kimutai.
Mokslininkai paaiškino, kaip tai susiję
Anot jos, žūtys ir nuostoliai parodė, „kaip prastai pasaulis pasiruošęs tokiems potvyniams“.
Mokslininkai atsargiai vertina ekstremalių liūčių priežastis, nes vandens ciklą lemia daugybė veiksnių. Nors gerai žinoma, kad karštesniame ore gali būti daugiau drėgmės, tačiau tai, ar vėliau prasidės stiprios liūtys, priklauso ir nuo to, kiek vandens gali iškristi.
Ciuricho ETH klimato mokslininkė Sonia Seneviratne sakė, kad iš karto atlikus Vidurio Europos potvynių analizę paaiškėjo, kad daugiausia vandens garų pakilo iš Juodosios ir Viduržemio jūrų, kurios dėl klimato kaitos tapo karštesnės, todėl į orą išgaruoja daugiau vandens.
„Vidutiniškai stiprių kritulių intensyvumas padidėja 7 proc. dėl kiekvieno pasaulinio atšilimo laipsnio“, – sako ji.
„Dabar turime 1,2 laipsnius visuotinio atšilimo, o tai reiškia, kad vidutiniškai 8 proc. intensyvesni yra smarkūs krituliai“, – aiškina ji.
Europą nusiaubė katastrofiškos liūtys
Meteorologijos stočių duomenys rodo, kad nuo 1950 m. Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Slovakijoje rugsėjo mėnesio liūtys tapo intensyvesnės.
Lenkijoje potvyniai sugriovė tiltą ir nuplovė namus. Čekijoje gelbėti gyventojus buvo pakelti sraigtasparniai. Austrijoje gelbėjimo darbų metu žuvo vienas ugniagesys. Austrijos sostinėje Vienoje liūtis užtvindė greitkelį ir uždarė metro linijas.
Ciuricho ETH klimatologas Erichas Fischeris sakė, kad mokslininkai aptarinėjo fizikinius duomenis apie tai, kaip dėl klimato kaitos didėja kritulių intensyvumas.
„Ironiška matyti, kad dabar šie krantai, kur sėdėjome saulėje ir diskutavome apie ekstremalių kritulių mokslinius duomenis, dabar yra užtvindyti“, – pastebi jis.
Potvynių aukų skaičius priklauso nuo to, kaip bendruomenės pasiruošia liūtims ir kaip reaguoja į jų padarinius. Mokslininkai paragino vyriausybes investuoti į prisitaikymą prie ekstremalių orų reiškinių pasitelkiant išankstinio perspėjimo sistemas, atsparesnę infrastruktūrą ir paramos nukentėjusiesiems schemas, taip pat atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro.
„Akivaizdu, kad net labai išsivysčiusios šalys nėra apsaugotos nuo klimato kaitos. Kol pasaulis degins naftą, dujas ir anglis, smarkios liūtys ir kiti ekstremalūs orai intensyvės, todėl mūsų planeta taps dar pavojingesne ir brangesne vieta gyventi“, – sako Granthamo instituto klimato mokslininkė Friederike Otto.
