Primenama, kad JAV praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje taip pat turėjo nedaug darbo jėgos ar ginkluotės atsargų. Jos ginklų pramonė buvo susilpnėjusi dėl daugelį metų trukusių nepakankamų investicijų. Gamintojai, nebūdami tikri dėl būsimų užsakymų, nesiryžo didinti gamybos pajėgumų, o pinigų trūko.
Tuomet prezidentas Franklinas D. Rooseveltas pasipriešino šiai apatijai ir neveiklumui, pradėdamas istorinį gynybos stiprinimą, vadinamą „Pergalės planas“. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, sako A. Kubilius, Vakarų demokratijos susiduria su kitokia totalitarinės agresijos forma. Bet jei Amerika galėjo tai padaryti tada, Europa gali ir turi tai padaryti dabar. „Mums tenka ta pati atsakomybė, – neseniai asmeniniame pranešime skelbė eurokomisaras, – apibrėžti ir įgyvendinti savo „Pergalės planą“. Tai mūsų moralinė užduotis. Kad ir mūsų anūkai gyventų taikoje.“
Jei A. Kubiliaus ir jo komandos pasiūlytam planui „ReArm“ pritars visa ES, gynybos išlaidoms gali būti skirta iki 800 mlrd. eurų. Tikslas – restruktūrizuoti ir atgaivinti Europos gynybos pramonę, kad ši užtikrintų ginklų, šaudmenų, oro gynybos sistemų gamybą, Rytų sienos skydą ir ilgą sąrašą „strateginių priemonių“, įskaitant logistikos pajėgumus ir karinės žvalgybos palydovus. Trečiasis ne mažiau svarbus tikslas – remti Ukrainą, užtikrinant smarkiai padidintą ginklų ir šaudmenų srautą, stiprinant Ukrainos gynybos pramonę ir integruojant ją į Europos tiekimo linijas.
Pristatydamas savo veiksmų planą A. Kubilius perspėja: Rusija šiuo metu gali per tris mėnesius pagaminti tiek ginkluotės, kiek visos NATO šalys, įskaitant JAV, per metus.
Trys iššūkiai: susitarimas ir bendradarbiavimas, strateginis planavimas, finansavimas
Pirmoji užduotis, kurią turės atlikti A. Kubilius ir kiti „ReArm“ planą įgyvendinantys asmenys, skelbiama „Forbes“ – gauti visišką ES pritarimą. Nebuvo lengva pasiekti konsensusą dėl ankstesnių gynybos pasiūlymų. Viena palyginti nedidelė iniciatyva, pasiūlyta beveik prieš metus, Europos gynybos pramonės programa (EDIP), pagal kurią būtų skirta 1,5 mlrd. eurų dotacijų, skatinančių šalis bendradarbiauti ginklų ir šaudmenų gamybos srityje, vis dar stringa ir nėra priimta.
Tačiau po trejus metus trukusių diskusijų, įskaitant daugybę ES remiamų ataskaitų, skirtų padėti pagrindus kariuomenės stiprinimui, A. Kubilius tikisi, kad procesas vyks gana sklandžiai. Jis mano, kad „ReArm“ iniciatyvos įgyvendinimo mechanizmas galėtų pradėti veikti jau šį mėnesį.
Antrasis iššūkis, be abejo, pagrindinis iniciatyvos uždavinys, bus paskatinti bendrą planavimą ir gamybą įvairiose ES valstybėse narėse. Šiuo metu kiekviena šalis gynybos išlaidas tvarko pati. Iš nacionalinių biudžetų remiamos nacionalinės pramonės šakos. Nepaisant NATO standartų, kuriais siekiama užtikrinti „sąveiką“, skirtingose šalyse pagaminti ginklai dažnai yra nesuderinami.
Pavyzdžiui, trys didžiosios žemyno sausumos valstybės – Vokietija, Prancūzija ir Lenkija – gamina skirtingus pagrindinius kovinius tankus. Galbūt labiausiai kenkia tai, kad kiekviena šalis gamina tai, ko, jos manymu, reikia jai pačiai, mažai galvodama apie tai, ką gamina jos kaimynai arba ko reikia žemynui, o tai yra dubliavimo ir karinio pasirengimo spragų receptas.
Iniciatyva „ReArm“ šį susiskaidymą sprendžia dviem būdais: skatindama bendrą gamybą ir panaikindama gynybos pramonės reguliavimą. Didelė dalis numatytų lėšų – 150 mlrd. eurų – bus skirta paskoloms bendradarbiavimo projektams, kuriuose dalyvaus bent dvi šalys, įskaitant, galbūt, ES narę ir Ukrainą. Tarp siūlomų gynybos gamybos reguliavimo mažinimo priemonių – statybos leidimų gavimo proceso supaprastinimas, aplinkosaugos reikalavimų sušvelninimas ir PVM lengvatų tarpvalstybiniams ginklų srautams suteikimas.
Tačiau ne mažiau svarbus nei finansinės paskatos ir reguliavimo panaikinimas bus planavimas ir koordinavimas iš Briuselio, ir čia A. Kubilius taip pat sako, kad jis mokėsi iš Jeano Monnet – tai, ką jis vadina „balanso“ metodu.
„Tai neturi būti sudėtinga, – cituojamas A. Kubilius. – Reikia žinoti, ko reikia [viso žemyno gynybai]. Reikia žinoti, ką turite dabar. Nustatykite skirtumą ir tada jį pagaminkite.“
Šis strateginis planavimas jau vyksta: ES apklausia valstybes nares, kad jos nustatytų savo NATO „pajėgumų tikslus“, ir apskaičiuoja tai, ką A. Kubilius vadina žemyno „bendruoju poreikiu“.
Trečiąjį iššūkį – finansuoti istorinį gynybos gamybos augimą – bus sunkiausia įgyvendinti. ES vadovybė turi planą, tačiau jį įgyvendinti gali būti ne taip lengva, kaip tikisi Briuselis.
Rasti pirmąją pinigų dalį turėtų būti nesudėtinga. Briuselis kapitalo rinkose pritrauks 150 mlrd. eurų vadinamajai Europos saugumo veiksmų (SAFE) iniciatyvai – ES remiamoms paskoloms bendriems tarpvalstybiniams projektams. Tačiau antroji dalis, kuri, pasak vadovybės, gali siekti 650 mlrd. eurų, priklausys nuo ES valstybių narių. Briuselis tikisi paskatinti nacionalines vyriausybes didinti išlaidas gynybai sušvelnindamas griežtas biudžeto sudarymo taisykles, t. y. leisdamas valstybėms narėms skolintis kariniams pirkimams, nepažeidžiant ES fiskalinių reikalavimų.
Putinui atbaidyti neužteks vien perskaityti gynybos planą
Čia įžvelgiamos didžiausios problemos – ES nėra JAV. Sąjungą sudaro suverenios valstybės su savo politika ir poreikiais gynybai.
„ES nepakeičia valstybių narių veiksmų, o tik palengvina jų veiklą, – sako ES Saugumo studijų instituto asocijuotasis analitikas Giuseppe Spatafora. – Tai ir yra šio plano grožis, bet kartu ir rizika – tiek daug palikti (nuspręsti) valstybėms narėms, kurių interesai gali skirtis.“
Tačiau Kubilius ramina šiuo klausimu: „Matau, kad kelios valstybės narės skelbia apie didesnius pagalbos Ukrainai paketus“.
Jis tikisi, kad daugelis iš jų pasinaudos lėšomis, kurias atleidimas nuo fiskalinių mokesčių „ReArm“ išlaisvino, kad padėtų Ukrainai. Ir tol, kol pinigai bus panaudojami, „nėra svarbu, kaip tiksliai jie bus surandami – ar pagal šį planą, ar ne“.
A. Kubilius taip pat perspėjo ES šalis, kad šios nedelstų, kurdamos savo gynybos planus.
„Nenorime, kad susidarytų įspūdis, jog valstybės narės gali laukti kažko patrauklesnio“, – cituojamas jis. – Putino neatbaidysime nes perskaitėme jam savo veiksmų planą. Privalome judėti į priekį ir pradėti įgyvendinti“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1. 800 mlrd turės "susimesti" pačios narės, jokių dotacijų, subsidijų iš Briuselio nebus.
2. Visi ES resursai jau paskirstyti ir išdalinti "žaliajai" ekonomikai, viso arti 1000 mlrd., ir jie bus dalinami kaip dotacijos ir subsidijos, skirtingai nuo gynybos !
O Kubilius tik imituoja darbą, daugiau nieko..
