Pasak Estijos ministro, EK pasiūlymas apima rekomendaciją dėl Astravo AE saugumo priemonių, tačiau galimybė Baltijos šalims pirkti elektros energiją iš trečiųjų valstybių nėra atmesta.
„Diskusijoje šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama sąlygoms, kuriomis ši prekyba galėtų būti tęsiama. Tai reiškia, kad šiuo metu aptariamos temos yra susijusios su branduoline sauga, Astravo jėgainės saugumu ir sąlygomis, kuriomis galėtų būti tęsiama prekyba su trečiosiomis šalimis po Astravo jėgainės įjungimo“, – pažymėjo ministras.
Anot jo, labiausiai dėl to ginčijasi Lietuva su Latvija.
„Estijos nuomonė neišsiskiria – paprastai visi pasiūlymai mums priimtini. Natūralu, kad Estijos padėtis šiek tiek skiriasi nuo Latvijos ir Lietuvos. Visgi, manau, kad šiuo metu ši diskusija yra produktyvesnė, nes mes taip pat skiriame didelę reikšmę branduolinės energetikos saugumui“, – teigė T. Aas.
„Ir Lietuva, ir Latvija turi apsvarstyti pakoreguotą kompromisinį pasiūlymą ir pranešti apie susitarimo galimybes. Tikiuosi, kad šis ginčas ilgainiui bus išspręstas“, – pažymėjo ministras ir pridūrė, kad EK pasiūlymas buvo pakoreguotas antradienį.
„Iki šiol trijų Baltijos šalių prekybos elektros energija su trečiosiomis valstybėmis politika buvo vieninga. Jei nepavyktų susitarti, situacija, kai veikiame išvien, neabejotinai pasikeis“, – sakė jis.
Lietuva su Latvija ir Estija derasi dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau prieštaraujant Latvijai kol kas nepavyksta pasiekti solidaraus trijų šalių boikoto Baltarusijos branduolinės jėgainės elektrai.
Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę išsiuntė laišką EK pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekia atkreipti jos ir visos EK dėmesį Astravo AE projekto keliamą grėsmę Lietuvos, Baltijos regiono ir Europos Sąjungos žmonių saugumui bei gerovei.
Lietuva įstatymu įtvirtino nuostatą, kad elektros energija nebus perkama iš Astravo AE, kurią ji laiko nesaugia.
Branduolinę jėgainę netoli Lietuvos valstybinės sienos stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektas finansuojamas Rusijos valstybine paskola. Jėgainė turės du rusiško VVER projekto reaktorius, kurių kiekvieno galia - 1200 megavatų. Antrąjį reaktorių tikimasi įjungti praėjus maždaug vieneriems metams nuo pirmojo reaktoriaus veiklos pradžios.
