Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna sakė, kad prisijungimas prie bendros G-7 deklaracijos patvirtintų, jog Estija palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės, ir toliau visokeriopai ją rems.
„Prisijungdama prie bendro pareiškimo Estija dar kartą patvirtins savo tvirtą paramą Ukrainai, kuri nenuilstamai kovoja už visos Europos saugumą, – pranešime spaudai teigė M. Tsahkna. – Esame pasirengę prisiimti ilgalaikius saugumo įsipareigojimus, kad padėtume Ukrainai apsiginti, užtikrintume jos laisvą ir demokratinę ateitį ir atgrasytume nuo būsimos Rusijos agresijos.“
Estijos pozicija remti Ukrainą stojimo į Europos Sąjungą ir NATO procese nesikeičia, be to, Estija ir toliau sieks, kad būtų įsteigtas tarptautinį mandatą turintis tribunolas, kuris patrauktų Rusijos vadovybę atsakomybėn už Ukrainoje vykdomus karo ir agresijos nusikaltimus.
Praėjusį mėnesį Vilniuje įvykusio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose G-7 šalys paskelbė bendrą paramos Ukrainai deklaraciją, kuria siekiama užtikrinti nuolatinę politinę, karinę, finansinę ir ekonominę pagalbą Kyjivui pagal dvišalius Ukrainos ir partnerių susitarimus.
Išsamesnis įsipareigojimų, kuriuos turi prisiimti Estija, sąrašas bus sudarytas derybose su Ukraina, Estijai prisijungus prie bendros deklaracijos, atsižvelgiant į Talino galimybes ir Kyjivo poreikius.
Iki šiol prie G-7 bendros deklaracijos prisijungė 15 šalių: Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Čekija, Rumunija, Belgija, Nyderlandai, Airija, Portugalija, Ispanija, Graikija, Šiaurės Makedonija ir Latvija.
1976 metais įkurtas G-7 – tai grupė, vienijanti septynias didžiausias pasaulio pramonines demokratines valstybes: Jungtines Valstijas, Italiją, Japoniją, Kanadą, Prancūziją ir Vokietiją.
