Europos šalių lyderiams per dvi pirmąsias derybų dienas nepavyko rasti kompromiso, kokiomis sąlygomis bendrai pasiskolintos lėšos galėtų būti skiriamos nuo koronaviruso nukentėjusioms šalimis, visų pirma Italijai ir Ispanijai.
Šeštadienio vakarą per darbo vakarienę nepasiekus proveržio, netrukus po vidurnakčio buvo paskelbta pertrauka iki sekmadienio 13 val. Lietuvos laiku, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.
Ginčo centre yra olandų reikalavimas, kad valstybės galėtų vetuoti pinigų skyrimą, jei paramą gaunančios šalys nevykdys būtinų ekonominių reformų.
Kol kas nėra galutinio sutarimo ir dėl to, kokią dalį iš 750 mlrd. eurų fondo turėtų sudaryti negrąžinamos subsidijos, o kokią – paskolos.
Ant derybų stalo taip pat yra atskiras trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetas.
Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Lietuvos delegacija naujajame biudžete siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą iš vadinamųjų sanglaudos fondų, kuriais remiami skurdesni Europos regionai, ir paspartinti tiesioginių išmokų lietuvių žemdirbiams augimą.
Prioritetai išlieka tie patys jau ne vienus metus, tačiau koronaviruso krizė iš esmės pakeitė situaciją.
Metų pradžioje lietuviai akcentavo, kad ES biudžeto pokyčiai gali sukelti „šoko terapiją“ šalies ūkiui, nes ekonomikai priartėjus prie ES vidurkio europinė parama Lietuvai galėjo smukti maždaug ketvirtadaliu.
Tačiau šoką ekonomikai sukėlė koronaviruso krizė, o gaivinimo fondo įsteigimas turbūt reikš, kad europinė parama Lietuvai nuo 2021 metų ne tik nesumažės, bet padidės keliais milijardais eurų.
Pagal šeštadienį pasiūlytą formulę, parama iš naujojo fondo Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas.
Negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų. Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.
Derybų metu šeštadienį lietuviai jau sulaukė šiokių tokių gerų žinių – Lietuvai ir dar aštuoniomis šalims pasiūlytos papildomos kompensacijos žemės ūkiui. Lietuvai siūloma skirti papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų – tai galima vertinti kaip dalinę kompensaciją dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams.
Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.
Prezidentas G. Nausėda tai pavadino žingsniu į priekį, bet žadėjo siekti užsitikrinti didesnę sanglaudos paramą bei spartesnį tiesioginių išmokų ūkininkams didinimą.
