Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame ES finansų ministrų susitikime Budapeštas įvykdė savo grasinimą nepritarti bendram 18 mlrd. eurų vertės ES paramos karo draskomai Ukrainai paketui 2023 metams.
Tokį žingsnį Vengrija žengė ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui bandant daryti spaudimą Briuseliui, kad šis perduotų Budapeštui milijardus eurų įšaldytų lėšų.
ES Tarybos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad „dokumentų rinkinyje numatytas struktūrinis sprendimas, kaip finansiškai remti Ukrainą 2023 metais“.
„2023-iaisiais Ukrainai skolinama suma sudarys 18 mlrd. eurų, o paskoloms bus taikomas 10 metų lengvatinis laikotarpis. Didžiąją palūkanų išlaidų dalį valstybės narės padengs išorės asignuotosiomis pajamomis. Tokio skolinimosi garantijos bus teikiamos iš ES biudžeto arba pačių valstybių narių“, – priduriama jame.
Kaip pažymima ES Tarybos pranešime žiniasklaidai, atitinkamas pasiūlymas bus pateiktas Europos Parlamentui, kad jį būtų galima priimti šią savaitę.
„Ukraina gali pasikliauti ES. Toliau remsime Ukrainą – taip pat ir finansiškai – tiek, kiek reikės. Šiandien priimti teisės aktai reiškia, kad Ukraina gali tikėtis reguliarios finansinės pagalbos iš ES visus 2023 metus“, – šeštadienį sakė Čekijos finansų ministras Zbynekas Stanjura.
V. Orbano vyriausybė įsipareigojo įvykdyti daug ES reikalaujamų reformų, tačiau neįtikino Briuselio, kad daro pakankamai.
Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad naujausių Vengrijos kovos su korupcija reformų nepakanka, kad būtų galima atšaukti 7,5 mlrd. eurų finansavimo blokavimą.
ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi balsuoti, ar pritarti Komisijos rekomendacijai, ar ją atmesti, ar pakeisti.
Be 7,5 mlrd. eurų centrinio ES finansavimo, Vengrija taip pat siekia, kad būtų skirta 5,8 mlrd. eurų lėšų, skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
Praėjusį mėnesį EK patvirtino Vengrijos išlaidų planą dėl atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tačiau valstybės narės turi įvertinti, ar Budapeštas daro pakankamą pažangą, vykdydamas esmines reformas, kad gautų finansavimą.
