Josepas Borrellis pareiškė esąs „tikras“, kad Prancūzijoje susitinkantys ES lyderiai sutiks išplėsti finansavimo paketą, pagal kurį Bendrija finansuoja Ukrainai siunčiamus ginklus.
Praėjusį mėnesį ES sulaužė savo ilgametį tabu ir sutiko finansuoti ginklų tiekimą Ukrainai po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo invaziją į savo provakarietišką kaimynę. Toks sprendimas buvo dalis Ukrainos sąjungininkų plataus masto pastangų siųsti ginklų, reaguojant į Ukrainos prašymus suteikti daugiau paramos, kad šalis galėtų kovoti su besiveržiančiomis Kremliaus pajėgomis.
Pareigūnai teigia, kad naujausia lėšų dalis bus skirta kompensuoti išlaidas ES valstybėms, kurios vienašališkai siuntė Kyjivo prašomų ginklų.
Ukraina jau kurį laiką spaudžia savo sąjungininkus atsiųsti priešlėktuvinės gynybos sistemų, kurios padėtų užkirsti kelią Rusijos bombardavimams po to, kai Vakarai atmetė raginimus virš Ukrainos nustatyti neskraidymo zoną.
ES vadovai Maskvos išpuolį prieš Ukrainą apibūdino kaip įspėjimą 27 valstybių blokui labiau sustiprinti savo gynybą. Tikėtasi, kad per derybas Versalyje, esančiame netoli Paryžiaus, šalys sutars „gerokai padidinti išlaidas gynybai“ ir sustiprinti valstybių narių bendradarbiavimą gynybos projektų srityje.
„Turime ryžtingai daugiau ir geriau investuoti į gynybinius pajėgumus ir novatoriškas technologijas“, – teigiama viršūnių susitikimo baigiamosios deklaracijos projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Kolektyviniu saugumu Europos Sąjungoje pirmiausia rūpinasi JAV vadovaujamas NATO aljansas, tačiau Prancūzija – didžiausia ES karinė galia – vis labiau pasisako už didesni ES vaidmenį.
