„Putinas sako, kad jis neblefuoja. Ką gi, jis negali sau leisti blefuoti ir turi būti aišku, kad taip pat neblefuoja Ukrainą remiantys žmonės ir Europos Sąjunga (ES), ir jos valstybės narės, ir Jungtinės Valstijos, ir NATO“, – pareiškė jis Belgijoje steigiamoje Europos diplomatijos akademijoje.
„Bet koks branduolinis smūgis Ukrainai sulauks atsako – ne branduolinio atsako, bet tokio galingo karinio atsako, kad rusų kariuomenė bus sunaikinta“, – pabrėžė jis.
Nuogąstavimai, kad Maskva Ukrainoje galėtų panaudoti taktinį branduolinį ginklą, dar padidėjo V. Putinui paskelbus tokių užmaskuotų grasinimų per keturių okupuotų Ukrainos sričių aneksiją.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra įspėjęs Rusiją apie „sunkias pasekmes“, jei Maskva smogtų branduoliniu ginklu savo provakarietiškai kaimynei.
„Kokių atsakomųjų veiksmų bus imtasi, tiksliai nepasakosime, bet tai, be jokios abejonės, iš esmės pakeis šio konflikto pobūdį“, – sakė jis.
„Net bet koks mažesnių branduolinių ginklų panaudojimas bus labai rimtas reikalas“, - pažymėjo J. Stoltenbergas.
Vienas NATO aukšto rango pareigūnas trečiadienį sakė, kad Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje „beveik neabejotinai sulauktų daugelio sąjungininkų ir galbūt net pačios NATO fizinio atsako“.
Aljansas negrasina atsakui panaudoti savo branduolinio arsenalo, nes jam nepriklausančiai Ukrainai nėra taikoma NATO savitarpio gynybos sąlyga.
JAV ir NATO kol kas vengė karinio įsikišimo į Ukrainos konfliktą, nes baiminasi, jog tai galėtų išprovokuoti katastrofišką branduolinį konfliktą su Maskva.
„Pagrindinis NATO branduolinio atgrasymo tikslas – išsaugoti taiką ir atgrasyti agresiją bei užkirsti kelią prievartai, nukreiptai prieš NATO sąjungininkus“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Aplinkybės, kuriomis NATO galbūt reikėtų panaudoti branduolinius ginklus, yra itin išimtinės“, - pridūrė jis.
