Tiek ES, tiek Britanija taikys sankcijas GRU vadovui viceadmirolui Igoriui Kostiukovui ir šios tarnybos 85-ojo vyriausiojo specialiųjų operacijų centro pareigūnui Dmitrijui Badinui. Abiem pareigūnams buvo uždrausta atvykti į ES ir JK, o bet koks Bendrijos ir Britanijos jurisdikcijoje esantis jų turtas bus įšaldytas.
Be to, į sankcijų sąrašą įtrauktas iš pats GRU 85-asis vyriausiasis specialiųjų operacijų centras, kuris dar yra žinomas kaip APT28 ir „Fancy Bear“.
„Jungtinė Karalystė stovi petys į petį su Vokietija ir mūsų partneriais europiečiais, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už kibernetines atakas, kuriomis siekiama pakirsti Vakarų demokratijas, – sakoma britų užsienio reikalų sekretoriaus Dominico Raabo (Dominiko Rabo) pranešime. – Šis nusikalstamas elgesys užtraukia Rusijos vyriausybei dar didesnę negarbę.“
2015 metų balandį ir gegužę rengtos kibernetinės atakos buvo visiškai paralyžiavusios Bundestago IT infrastruktūra. Visame parlamente turėjo būti išjungtas interneto ryšys, kol saugumo spragos buvo pašalintos.
ES Tarybos pranešime sakoma, kad per šį incidentą „buvo pavogtas reikšmingas kiekis duomenų“ ir kad buvo smogta „kelių parlamento narių, įskaitant kanclerę Angelą Merkel, elektroninio pašto paskyroms“.
A. Merkel dėl šio įsilaužimo viešai kaltino Rusiją.
I. Kostiukovas jau anksčiau buvo įtrauktas į kitą ES sankcijų sąrašą. 2019 metų sausį jam buvo uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę, o su juo siejamo bankų sąskaitos Europos Sąjungoje buvo įšaldytos, reaguojant į mėginimą nužudyti buvusį rusų dvigubą agentą Sergejų Skripalį, panaudojant kovinę nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“.
Tuo metu D. Badinas jau anksčiau buvo Vokietijos tyrėjų įvardytas kaip įtariamasis, siejamas su kibernetinėmis atakomis prieš Bundestagą.
Vokietijos federalinė generalinė prokuratūra gegužę išdavė šio pareigūno arešto orderį. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) irgi ieško D. Badino įtariant, kad jis prisidėjo prie bandymų paveikti 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus.
