„Civilių teisės ir saugumas turi būti garantuoti. Karinė pagalba iš išorės prikelia prisiminimus apie padėtis, kurių reikėtų vengti“, – per „Twitter“ parašė J. Borrellis.
Kazachstanas, ilgą laiką laikytas viena stabiliausių posovietinių Centrinės Azijos šalių ir turintis gausius energijos šaltinių išteklius, šiuo metu išgyvena didžiausią krizę per kelis dešimtmečius. Praeitą savaitgalį įsiplieskę protestai dėl automobilinių suskystintų dujų pabranginimo peraugo į visą šalį apėmusias audringas demonstracijas.
Keliuose miestuose ginkluoti protestuotojai grūmėsi su vyriausybės pajėgomis. Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Kazachstano vidaus reikalų ministerijos informacija, nurodė, kad žuvusių saugumo pajėgų narių skaičius išaugo iki 18, o dar 748 buvo sužeisti. Mažiausiai dviem saugumo pajėgų nariams buvo nupjautos galvos.
Didėjant spaudimui prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) praeitą naktį kreipėsi į Rusijos dominuojamą Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją (KSSO), kad ši suteiktų pagalbą kovojant su „teroristų gaujomis“, esą „įgijusiomis rimtą apmokymą užsienyje“.
JT ragina visas šalis Kazachstane susilaikyti nuo smurto
Jungtinės Tautos ketvirtadienį paragino visas šalis Kazachstane susilaikyti nuo smurto ir ieškoti taikaus būdo problemoms išspręsti po kelias dienas trukusių demonstracijų ir masinių neramumų.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet, sunerimusi dėl pranešimų apie kruviną smurtą ir susišaudymus didžiausiame mieste Almatoje, pareiškė, kad mirtina jėga, ypač koviniai šaudmenys, gali būti naudojama tik kaip paskutinė priemonė.
Ji taip pat paragino paleisti žmones, sulaikytus už tai, kad pasinaudojo teise taikiai protestuoti.
„Žmonės turi taikių protestų laisvę ir žodžio laisvę“, – sakoma J. Bachelet pareiškime.
„Tuo metu protestuotojai – kad ir kokie pikti ar nepatenkinti bebūtų – neturėtų griebtis smurto prieš kitus“, – perspėjo ji.
JT vyriausioji žmogaus teisių komisarės teigimu, Kazachstano valdžia gali panaudoti jėgą tik būtinu atveju, jeigu ji yra proporcinga.
Kovinės kulkos turėtų būti naudojamos tik kaip paskutinė priemonė prieš konkrečius asmenis, kad būtų pašalinta neišvengiama mirties ar rimto sužalojimo grėsmė, sakė ji.
Malšinti neramumų, per kuriuos žuvo dešimtys žmonių ir šimtai buvo sulaikyti, atvyko Maskvos vadovaujamo karinio bloko pajėgos.
M. Bachelet teigimu, jėgos – įskaitant užsienio karius – panaudojimas viešosios tvarkos palaikymui galimas tik vadovaujantis tarptautinės teisės standartais.
„Tam tikros teisės, įskaitant teisę į gyvybę, kankinimų ir kito netinkamo elgesio draudimus bei teisę nebūti savavališkai sulaikytam, galioja bet kokiomis aplinkybėmis“, – sakė buvusi Čilės prezidentė.
Per neramumus Kazachstane sutriko ryšys, buvo blokuojami mobiliųjų telefonų ir mobiliojo interneto ryšio signalai, ištisas valandas neveikė internetas.
„Interneto išjungimas, siekiant apriboti žmonių prieigą prie informacijos... nėra atsakas į krizę, bet kyla pavojus, kad tai gali pakurstyti smurtą ir neramumus“, – sakė M. Bachelet.
„Raginu Kazachstano valdžios pareigūnus užtikrinti, kad būtų nedelsiant ir visiškai atkurtas tiekimas interneto paslaugų, kurios COVID-19 pandemijos metu taip pat yra būtinos greitosios medicinos pagalbos tarnyboms“, – nurodė ji.