Šie kaltinimai, kuriuos pareiškė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė, neturi „visiškai jokios prasmės“, pareiškė Komisijos atstovas spaudai Danielis Ferrie.
Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) partnerių sprendimas Rusijos eksportuojamai naftai taikyti 60 JAV dolerių (57 eurų) už barelį viršutinę ribą „nedaro jokio poveikio Vengrijos galimybėms importuoti naftą savo naftotiekiu, nes kainų viršutinė riba taikoma tik jūra gabenamai naftai“, pabrėžė D. Ferrie.
Jis pridūrė, kad papildomos sankcijos Rusijai, o būtent iš naftos pagamintiems produktams ir perdirbtai naftai, „dar neįsigaliojo, taigi ES sankcijos šiuo metu nedaro absoliučiai jokio poveikio tiekimui Vengrijai“.
Vengrija, kurios santykiai su Kremliumi yra artimesni negu bet kurios kitos ES šalies, naftą gauna iš Rusijos nutiestu naftotiekiu, taigi „juodojo aukso“ kainų „lubos“ šiai naftai netaikomos.
Vengrijos degalinėms pritrūkus kuro, populistinis lyderis V. Orbanas buvo priverstas panaikinti vyriausybės nustatytas degalų kainų „lubas“.
Vengrijos žiniasklaidoje pasirodė nemažai nuotraukų, kuriose matyti ilgos automobilių eilės, nusidriekusios prie vis dar veikiančių degalinių, kuriose panikuojantys vairuotojai mėgina įsigyti degalų. Daugelis degalinių, pritrūkusios degalų, buvo uždarytos.
Vengrijos energetikos bendrovė MOL įspėja, kad degalų tiekimo situacija yra „kritiška“, o ją lėmė 30 proc. sumažėjęs degalų importas, taip pat vienoje iš MOL naftos perdirbimo gamyklų vykdomi techninės priežiūros darbai.
Vengrijos ekonominė padėtis pastaruoju metu buvo gana nestabili – šaliai gresia recesija, infliacija yra viena didžiausių ES, o nacionalinė valiuta – forintas – smuko į rekordiškai žemą lygį euro atžvilgiu.
