„Yra daug pergalės sampratų. Radikaliausia – Rusijos Federacijos žlugimas, pilietinis karas ir karo veiksmų perkėlimas į Rusijos Federacijos teritoriją, – Ukrainos leidiniui „Fokus“ sakė O. Pasternakas. – Tačiau šis scenarijus šiuo metu yra nerealus, atsižvelgiant į karo veiksmų raidą“.
Antrasis scenarijus – visiškas tarptautiniu mastu pripažintų Ukrainos sienų, įskaitant Krymą, Donbasą ir Pietų Ukrainą, atkūrimas. Taip pat Rusijos Federacijos reparacijų mokėjimas, turto konfiskavimas, tarptautinis teismas, karo nusikaltėlių ir Rusijos Federacijos vadovybės tribunolas.
„Būtent ši idėja buvo pamatinė Ukrainai, ir dauguma sociologų pabrėžė, kad ji yra pamatinė ir valdžiai, ir ukrainiečiams“, – toliau kalbėjo O. Pasternakas.
Konfliktą galima ir įšaldyti
Trečiasis – priėjimas prie sienų ties kontakto linija nuo 2022 m. vasario 24 d., t. y. tos dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
„Šis scenarijus taip pat buvo priimtinas, tačiau tam tikrai visuomenės daliai. Valdžia jį atmetė dar 2022 m., 2023 m. pradžioje, nes suprato, kad kalbama ne apie pergalę, o apie atidėtą karą. Šiuo metu šis scenarijus atrodo kaip vienas iš galimų svarstyti“, – tęsia O. Pasternakas.
Ketvirtasis scenarijus – konflikto įšaldymas.
„Šiuo metu jį teoriškai taip pat galima laikyti pergale, nes mes, nors ir laikinai, sustabdome Rusiją, išlaikydami sostinę ir didžiąją dalį laisvosios Ukrainos. Padarėme pažangą Europos integracijos klausimu.
Tokiam scenarijui, žinoma, bus būtinas įstojimas į NATO ir ES kaip kompensacija už teritorijos praradimą Tačiau kyla dar vienas rimtas klausimas – ar įstojimas į ES ir NATO, patekimas į Vakarų geopolitinę erdvę pateisins didžiules Ukrainos žmonių aukas?“ – klausia analitikas.
„Kalbame apie žuvusius, sužeistuosius, neįgaliuosius, sugriautus namus, mokyklas, gydymo įstaigas, objektus ir t. t. Ar tai priimtina kaina, kuri tenkina tam tikrą visuomenės dalį?“ – retoriškai klausė O. Pasternakas.
Tiesa, Vakarų šalys kritiškai vertina galimybę įšaldyti konfliktą.
Autoritetingas analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP) pernai pateikė prognozę, kad jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių.
Čekų prezidentas Petras Pavelas skaičiuoja, kad Rusijai savo karinį pajėgumą galėtų visiškai atkurti per 5–7 metus. O lenkai – mažiau dosnūs, Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių.