Prieš balsavimą konservatoriai perspėjo rinkėjus neįteikti Leiboristų partijos lyderiui Keirui Starmeriui (Kirui Starmeriui) „tuščio čekio“ su „superdauguma“. Tačiau rinkėjai jų nepaklausė ir nusprendė, kad naujuoju ministru pirmininku turi tapti K. Starmeris, kuris turės daugiau nei 170 balsų daugumą.
„Pagrindinis privalumas – aiškumas. Tai reiškia, kad esama vyriausybė gali netrukdomai ir nevaržomai vykdyti savo programą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Londono Karalienės Marijos universiteto dėstytojas Tony McNulty (Tonis Maknaltis), kuris buvo Tony Blairo (Tonio Bleiro) leiboristų vyriausybės ministras.
Ši triuškinanti pergalė taip pat suteikia leiboristams galimybę savo talentais užpildyti vyriausybės postus, nors ir rizikuojant nuvilti daugiau parlamentarų, kurie postų neteks, sakė T. McNulty.
Tačiau Jungtinėje Karalystėje, kitaip nei Jungtinėse Valstijose, „superdauguma“ neturi jokios konstitucinės reikšmės, paaiškino Londono Karališkojo koledžo profesorius profesorius Vernonas Bogdanoras (Vernonas Bogdenoras).
„Vyriausybė, turinti 30 narių daugumą, gali daryti daugiau ar mažiau, ką nori, lygiai taip pat, kaip ir vyriausybė, turinti 200 narių daugumą“, – sakė vienas garsiausių Britanijos konstitucinių klausimų ekspertų.
Rinkėjai „norėjo nubausti konservatorius“
Kai kurios iš galimų problemų, kurias teks spręsti K. Starmeriui, kyla dėl JK rinkimų sistemos ypatumų ir politinio kraštovaizdžio susiskaidymo.
„Sistema neveikia labai gerai, kai yra tiek daug partijų“, – sakė V. Bogdanoras.
Panašu, kad leiboristai gavo mažesnį skaičių balsų nei per katastrofiškus 2019-ųjų rinkimus, tačiau dėl susiskaldžiusios dešiniojo sparno opozicijos 650 vietų parlamente jie gaus maždaug 210 vietų daugiau.
Tik maždaug kas trečias rinkėjas pasirinko leiboristus, todėl K. Starmeriui teks atsižvelgti ne tik į tai, ko nori jo parlamentarai, bet ir visuomenė, kuri, kaip bebūtų paradoksalu, ne itin entuziastingai vertina būsimąją vyriausybę.
K. Starmerio, kaip būsimo ministro pirmininko, reitingai yra vieni žemiausių: gegužę „Ipsos“ ir „YouGov“ apklausos rodė, kad jie yra minus 18 ir minus 20 procentinių punktų.
„Tai buvo rinkimai, per kuriuos norėta nubausti. Žmonės tiesiog norėjo nubausti konservatorius“, – tvirtino V. Bogdanoras.
„Lūkesčiai dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų gerinimo yra dideli, tačiau jie nebus įgyvendinti greitai“, – nurodė jis.
„O fiskalinė padėtis yra labai sunki. Dauguma žmonių sutinka, kad NHS [Nacionalinė sveikatos tarnyba] turi labai rimtų problemų. Kas bus daroma?“ – klausė jis ir pridūrė, kad mokesčių didinimas atrodo neišvengiamas.
„Viešųjų paslaugų srityje reikia pagerinti daugybę kitų dalykų, kurie susiję su aplinka, nuotekomis upėse ir jūrose, būsto politika, mokyklų remontu. Tai didelė dilema būsimai vyriausybei“, – teigė V. Bogdanoras.
„Todėl greitai kils nusivylimas, ir ypač kairieji užsipuls vyriausybę“, – perspėjo jis.
Pasak T. McNulty, visuomenė iš pradžių duos laiko vyriausybei, kad ši priimtų sprendimus, bet „kaip ilgai tai tęsis, yra ginčytinas klausimas“.
Todėl K. Starmeris tikisi sutelkti dėmesį į partiją vienijančius ir visuomenėje populiarius klausimus.
Akivaizdžiausias iš jų – pakeisti tvarką dėl išmokų už vaikus. Šis sprendimas, pasak T. McNulty, gali duoti tiesioginių rezultatų sprendžiant skurdo problemą.
Kiti sudėtingi klausimai gali būti susiję su Gazos Ruožu, kairiojo sparno atstovams spaudžiant užimti griežtesnę poziciją Izraelio atžvilgiu, ir imigracija, visuomenei remiant griežtesnę politiką, kuriai priešinasi leiboristų parlamentarai.
