Mūšio lauke įsivyrauja tiek taikinius už šimtų kilometrų pasiekti gebantys, tiek komerciniai dronai.
Vadinamieji pirmojo asmens vaizdo (angl. first person view, FPV) dronai su sumontuotomis kameromis suteikia savo pilotams galimybę matyti tiesioginius vaizdus žemėje, aptikti priešus, o dronus apginklavus sprogmenimis, dar ir užpulti juos kelių kilometrų spinduliu.
„Šiuo metu Ukrainoje naudojami neįsivaizduojami kiekiai dronų – kalbame apie dešimtis ir šimtus tūkstančių dronų mūšio lauke“, – naujienų agentūrai AFP sakė Europos užsienio ryšių tarybos (ECFR) mokslinė bendradarbė Ulrike Franke.
Savo 2024 m. biudžete Kyjivas dronams skirti yra numatęs 1,15 mlrd. eurų, o Ukrainoje vasarį įsteigus specialųjį dronų padalinį, prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, jog šalyje šiais metais bus pagamintas „vienas milijonas dronų“.
Tokios krypties Kyjivas laikosi, jo rėmėjams mėginant papildyti Ukrainos atsargas – Londonas ketina pristatyti daugiau nei 10 000 dronų, iš kurių tūkstantis bus su sumontuotomis kameromis, o Paryžius planuoja užsakyti 2 000 dronų kamikadzių, kurių dalis bus skirta Ukrainai.
Ukrainos pareigūnų skaičiavimais, per mėnesį šaliai reikia nuo 100 000 iki 120 000 dronų.
Tuo tarpu plataus masto puolimui reikėtų nuo 200 000 iki 250 000, gynybai – nuo 75 000 iki 90 000 artilerijos sviedinių, teigiama Strateginių tyrimų instituto (IISS) apžvalgoje.
Vakarų rėmėjai gintis galėtų naudodami JAV atsargas, tačiau Kyjivas neturi pakankamai amunicijos, kad kitąmet galėtų pradėti didesnio masto puolimą, rašoma minėtoje apžvalgoje.
Taigi, „Ukraina gali sumažinti savo artilerijos amunicijos poreikį, ženkliai didindama kovos dronų gamybos apimtis“, – IISS apžvalgoje rašo Michaelas Kofmanas ir Franzas-Stefanas Gady.
Dronai „gali atlikti daugelį artilerijos ir raketų funkcijų, o kainuoja gerokai mažiau“, – jiems pritarė Atlanto tarybai atstovaujantis Mykola Bielieskovas.
Nedidelis komercinis dronas kainuoja vos kelis šimtus eurų, tuo tarpu paprasčiausia prieštankinė raketa, artilerijos sviedinys ar nuotoliu valdomas užtaisas kainuoja tūkstančius.
„Neidealus variantas“
Prancūzijos kariuomenės šaltinio teigimu, ukrainiečių FPV dronais padaroma žala šiuo sudaro nuo 65 iki 85 proc. visų sunaikinamų rusų pozicijų.
Tačiau Ulrike Franke perspėjo, kad „jie dronus naudoja, nes gali jų pasigaminti ar nusipirkti, tačiau tai neidealus variantas“.
FPV dronai gali skraidinti vos kelis šimtus gramų sprogmenų, didžiausi komerciniai dronai – kelis kilogramus sveriantį užtaisą.
„Net dideli spiečiai mažų dronų negali prilygti artilerijos galiai“, – Amerikos saugumo ekspertų grupės CNAS paskelbtoje studijoje jai pritarė Stacie Pettyjohn.
Dronai gali būti naudojami kartu su netiesioginės ugnies ginkluote, bet ne jai pakeisti, pridūrė ji.
Rugsėjį „New York Times“ pranešė, kad savo taikinį pasiekia vos trečdalis dronų atakų, kadangi šie aparatai gali būti nesunkiai neutralizuojami elektroninėmis priemonėmis.
Ukraina nebegali pasikliauti pranašumu bepiločių orlaivių srityje.
2022 m. Ukrainos komercinių dronų persvara buvo „devyni prie vieno“, tačiau dabar ji „iš esmės pranyko“, pridūrė S. Pettyjohn.
„Nors Rusijos gynybos ministerija pirma smarkiai atsiliko, rusų kariai netruko suprasti, kokie naudingi yra komerciniai dronai, todėl atsirado savanorių grupių, pasišovusių aprūpinti fronte esančius karius dronais bei apmokyti juos jais naudotis.“
Be to, didelį kiekį FPV dronų kamikadzių Rusija naudojo ir praėjusią vasarą vykusiam Ukrainos kontrpuolimui atremti.
S. Pettyjohn manymu, nors bepiločiai orlaiviai suteikia naujų galimybių, galų gale dėl jų tampa sunkiau „sutelkti pajėgas, veikti netikėtai ir vykdyti puolimą“, todėl „tikrai lemiamo pokyčio“ jie nesukels.
