Kiti ekspertai žengia dar toliau, teigdami, kad JAV taikos pasiūlymas, į kurį taip pat, kaip pranešama, įtrauktas faktinis Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos pripažinimas ir draudimas Ukraina tapti NATO nare, o iš Kremliaus mainais prašoma nedaug, prilygsta JAV atlygiui Rusijai už jos invaziją ir Ukrainos kapituliaciją.
„Tai ne derybos, tai pasidavimas“, – sakė Aaronas Gaschas Burnettas, saugumo ekspertas ir demokratinės strategijos iniciatyvos vyresnysis bendradarbis.
Ir pridūrė: „Rusai gauna viską, ko nori. JAV iš esmės bando derėtis dėl Ukrainos kapituliacijos, o tai darydamos jos atsisako savo tarptautinės lyderystės.“
Balandžio 23 d. kalbėdamas su žurnalistais JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pavadino planą „labai sąžiningu“, o po to pagrasino tiek Rusijai, tiek Ukrainai pasakyti „taip“ pasiūlymui arba JAV pasitrauks iš derybų.
Tarptautinės teisės pažeidimas ir kenkimas saugumui
Rusija neteisėtai aneksavo Krymą 2014 m. po Euromaidano revoliucijos, kurią sukėlė tuometinio prezidento Viktoro Janukovyčiaus sprendimas pasitraukti iš asociacijos susitarimo su ES.
Reaguodamos į tai, JAV ir dar 99 valstybės narės Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje balsavo dėl rezoliucijos, kuria aneksija paskelbta neteisėta.
Oficialus Rusijos neteisėtos aneksijos pripažinimas dabar „būtų akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – sakė Birmingemo universiteto tarptautinio saugumo profesorius Stefanas Wolffas.
„Mažai tikėtina, kad dauguma likusių Ukrainos sąjungininkių pasektų šiuo pavyzdžiu, tačiau kitos šalys, kurios yra glaudžiau susijusios su Rusija, jau gali pasekti šiuo pavyzdžiu“, – pažymėjo jis.
Krymo palikimas Rusijos rankose „atvertų skardinę su įvairiais galimais pasauliniais konfliktais“, – sakė A. Burnettas.
„Autoritarai sužinos, kad viskas, ką jiems iš tikrųjų reikia daryti, tai įsiveržti į savo kaimyną, laikytis, ir galiausiai jiems už tai bus atlyginta – kad imperializmas apsimoka“, – pridūrė jis.
„Tos šalys gali jaustis drąsiau. Tačiau tai nereiškia, kad joms būtinai pavyks išsisukti nuo atsakomybės, nes jų kaimynai, regioniniai ir pasauliniai, gali jaustis nelinkę toleruoti tokio neteisėto žemės užgrobimo“, – aiškino S. Wolffas.
Pasak A. Burnetto, Ukrainos kaimynai Europoje taip pat turi reikiamų išteklių pasipriešinti JAV pasiūlymui.
„Jei JAV pripažins Krymą rusišku, tai priklausys ir nuo Europos“, – sakė jis.
Trumpas kapituliuoja prieš Rusijos reikalavimus
Per savo pirmąją kadenciją JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV nepritarimą neteisėtai Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai, priimdamas Krymo deklaraciją.
Deklaracijoje, kurią paskelbė tuometinis valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo, teigiama, kad „Jungtinės Valstijos atmeta Rusijos mėginimą aneksuoti Krymą ir įsipareigoja laikytis šios politikos, kol bus atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas“.
Dabartinis D. Trumpo planas pakeisti ankstesnės jo paties administracijos ir tarptautinės bendruomenės palaikytą kursą atrodo ne tiek derybų taktika, kiek kapituliacija prieš Rusijos reikalavimus, teigia ekspertai.
„Mintis, kad ant stalo būtų ir Krymo pripažinimas, ir jokios NATO Ukrainai, yra juokinga“, – sakė A. Burnettas.
„Galbūt būtų kitaip, jei JAV siūlytų, kad Rusija gali turėti Krymą, bet likusi Ukrainos dalis įstoja į NATO. Bent jau ten vyktų realios derybos“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu „JAV neprašo, kad Rusija ko nors atsisakytų“.
„Be to, tai būtų beprecedentis atvejis ta prasme, kad Vašingtonas stotų Rusijos pusėn tokiu mastu, kokiu net Pekinas to nedarė“, – sakė S. Wolffas.
Ar Ukraina sutiks su Rusijos neteisėtos aneksijos pripažinimu?
Pasak įstatymų leidėjų, nėra jokio konstitucinio mechanizmo, pagal Ukrainos vyriausybė galėtų pripažinti teritorinio vientisumo pažeidimą.
Ukrainos Konstitucijoje sakoma, kad šalies teritorijos, į kurią teisiškai įeina ir Krymas, pakeitimo klausimai gali būti sprendžiami tik visos šalies referendumu.
Pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją yra labai nepopuliarus sprendimas tarp ukrainiečių. Priimti JAV pasiūlymą greičiausiai būtų politinė savižudybė bet kuriam Ukrainos vadovui.
„Krymo pripažinimas rusišku ne tik prieštarauja oficialiai Ukrainos pozicijai – kad tai yra aiški raudona linija – bet ir niekada nebūtų priimtas Ukrainos žmonių“, – sakė Ukrainos įstatymų leidėja Halyna Jančenko, priklausanti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partijai „Liaudies tarnas“.
„Jokia Ukrainos vyriausybė neturi mandato pripažinti Krymą rusišku“, – sakė ji laikraščiui „Kyiv Independent“.
Krymo totorių, kurie jame susidūrė su Rusijos persekiojimu, atstovybės „Mejlis“ pirmininko pavaduotojas Narimanas Dzhelialas sakė, kad Krymo totoriai visada rėmė Ukrainos teritorinį vientisumą ir europinę integraciją.
Nuo pat Rusijos invazijos pradžios į Ukrainą apklausos rodo, kad ukrainiečiai iš esmės atsisako atiduoti Krymą.
2022 m. kovo mėn. nepriklausomos grupės „Reitingas“ apklausoje 80 proc. respondentų teigė, kad Ukraina turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad Krymas – ir Rusijos okupuotas rytinis Donbasas – vėl būtų Ukrainos.
Trumpas sulaukė klausimo apie Krymą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė pasakyti, ar į siūlomą taikos Ukrainoje planą bus įtrauktas reikalavimas Kyjivui pripažinti Maskvos kontrolę Kryme, rašo CNN. Vietoje to D. Trumpas pasakė, kad nori, jog karas baigtųsi.
„Na, viskas yra gerai. Aš tik noriu, kad karas baigtųsi, man tai nerūpi“, – teigė jis.
„Jei jie visi bus laimingi, abi šalys pasirašys susitarimą, aš neturiu jokių favoritų. Nenoriu turėti jokių favoritų. Noriu, kad būtų sudarytas susitarimas“, – pridūrė D. Trumpas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
