Buvusi Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stefanas Sejourne (Stefanas Sežurnė) atsidūrė tarp šešių vicepirmininkų, parinktų EK vadovės Urzulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen). Tikėtina, jog šviežia komanda iš Europos Parlamento susilauks griežto svarstymo.
Arši Rusijos kritikė, 47-erių K. Kallas buvo paskirta Bendrijos aukščiausio rango diplomate, o 39-erių S. Sejourne perims bloko pramonės strategijos vairą.
Būsimoji ES užsienio politikos vadovė antradienį sakė, kad blokas turi remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“, kad ši atremtų Rusijos invaziją.
„Padėtis mūšio lauke sudėtinga. Ir todėl turime dirbti kiekvieną dieną. Šiandien, rytoj ir tiek, kiek reikės, ir (teikti) tiek karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos, kiek reikės“, – ES įstatymų leidėjams per savo patvirtinamąjį klausymą sakė buvusi Estijos premjerė.
Šiems vicepirmininkams patikėti itin svarbūs uždaviniai – tuo metu, kai ES turi spręsti Ukrainos karo klausimus, Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimą į Baltuosius Rūmus bei smunkantį bloko konkurencingumą su JAV bei Kinija, – tai šansas abiem pademonstruoti savo vertę.
Vis dėlto, politinės galios žaidimai gali lemti, jog sunkiausi klausimai bus keliami kitiems politikams.
„Bus taikomasi į du komisarus: Fitto ir Riberą“,– nurodė olandų europarlamentaras Dirkas Gotinkas, priklausantis centro dešinės Europos Liaudies Partijai (ELP), didžiausiai Europos Parlamento frakcijai. Jis turėjo omenyje italą Rafaelį Fitto (Rafaelį Fitą) ir ispanę Teresą Riberą.
Centro ir kairės europarlamentarai išreiškė nepasitenkinimą, kad R. Fitto, priklausantis Italijos premjerės Giorgios Meloni (Džordžijos Meloni) griežtosios dešinės partijai „Italijos broliai“, buvo suteiktas įtakingas vicepirmininko postas, patikėti sanglaudos bei reformų klausimai.
Toks ėjimas, kurį U. von der Leyen pateikia kaip pabrėžiantį Romos svarbą ES viduje, yra suvokiamas kaip išdavimas sandorio, kuris liepą padėjo jai būti perrinktai į EK vadovės postą.
„Atviras bei neaiškus“
G. Meloni Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR), į kurią progresyvūs parlamento nariai žvelgia skeptiškai, nepalaikė vokiečių politikės antros kadencijos siekio.
Yra teigiančių, jog dėl to ECR neturėtų būti įtraukti į naujos vadovybės branduolį.
Kai kurie Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos – antros didžiausios grupės EP – nariai grasino lapkričio 27-ąją balsuoti prieš visos EK narių patvirtinimą jei 55-erių R. Fito išlaikys vicepirmininko postą.
ECR siekė atstatyti sugriautus tiltus praeitą savaitę palaikydami daugelį iš pirmųjų 20 eurokomisarų.
Vis dėlto, anot centristų „Atnaujinkime Europą“ frakcijos atstovo Sandro Gozi, galutinis rezultatas lieka neaiškus.
Nesklandumai dėl R. Fitto gali pakenkti ir T. Riberai, kuri kartu su suome Henna Virkkunen (Hena Virkunen) bus paskutinės trijų valandų trukmės klausymo dalyvės, ir gali tikėtis sunkių klausimų, jei parlamentarai bus nusprendę „žaisti grubiai“.
Socialistinių pažiūrų T. Riberai suteikta galimai įtakingiausia EK pozicija – konkurencijos vadovės, kurios kompetencijai priklauso plati aplinkosaugos sritis.
Būdama artima Ispanijos premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) sąjungininke, 55-erių politikė, tikėtina, turės aptarti savo skeptišką požiūrį į branduolinę energiją bei įtikinti Europos dešiniuosius, jog sieks suderinti aplinkosaugos tikslus su ekonominiu augimu.
T. Riberai taip pat gali tekti atsakyti už jos vyriausybės veiksmus kovojant su pražūtingų potvynių Valensijoje padariniais.
EK yra viena autoritetingiausių pasaulio institucijų, vykdanti ES įstatymus tokiais klausimais kaip prekyba, konkurencija bei technologijos. Kiekviena Bendrijos šalis narė nominavo po vieną atstovą tarnauti šioje įstaigoje.
Vicepirmininkai turi ypatingų įgaliojimų, taip pat jiems paskirta koordinuoti kitų komisarų darbą savo atsakomybės srityje.
U. von der Leyen, Vokietijos atstovė, paskirstė portfelius pagal eurokomisarų patirtį ir politinę svarbą.
Klausymai suteikia Europos Parlamentui galimybę pademonstruoti savo įtaką akistatoje su vykdomąja valdžia – nuo 2004-ųjų kaskart bent vienas kandidatas į eurokomisarus būna išbraukiamas. Tokia procedūra vyksta kartą per penkerius metus.
Iš 20-ies šią procedūrą praėjusią savaitę patyrusių politikų kelias į EK kol kas užkirstas tik vienam.
Tai – vengras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus), nacionalisto ministro pirmininko, su Briuseliu dažnai nesutariančio Viktoro Orbano sąjungininkas. Jo likimas dar nenuspręstas, o galutinis sprendimas buvo nukeltas iki trečiadienio.
Sophia Russack (Sofija Rusak), viena iš Europos politikos studijų centro tyrėjų, teigė, jog reikalai antradienį gali „paaštrėti“, bet tikėjosi, jog likę šeši kandidatai bus praleisti.
Naujos sudėties EK savo penkerių metų kadenciją turėtų pradėti gruodį.
