Leonas Gautier buvo vienas iš 177 prancūzų, dalyvavusių 1944-ųjų birželio 6-osios išsilaipinime, kuris tapo karo su nacistine Vokietija pabaigos pradžia.
Jis priklausė Philippe'o Kiefferio komandosams – prancūzų kariams, kurie tęsė kovą su naciais kartu su JAV, Britanijos ir kitų sąjungininkų pajėgomis net po to, kai 1940 metais Prancūzijos vyriausybė pasidavė Vokietijai.
Ankstų pirmadienį jis mirė Kano ligoninėje, sakė netoli Normandijos paplūdimių, kur kasmet minimos operacijos metinės, esančio Uistrehamo meras Romainas Bailas.
Išsilaipinimas Normandijoje, dar vadinamas „D diena“, buvo didžiausia istorijoje jūrų desanto operacija karo metu.
Puolimui vadovavo JAV, Britanijos ir Kanados pajėgos, o mažesniais būriais dalyvavo Australijos, Belgijos, Čekijos, Olandijos, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių kariai.
Invazijos teritorijoje nusileido apie 18 000 parašiutininkų, o sąjungininkų oro pajėgos lydėjo tūkstančius karinių laivų, gabenusių daugiau kaip 130 000 karių.
Pirmąją invazijos dieną žuvo daugiau kaip 4 000 sąjungininkų karių, kurie galiausiai įsitvirtino Vakarų Prancūzijoje ir išstūmė vokiečius.
L. Gautier, kuris nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio gyveno Uistrehame, 1940 metais prisijungė prie Charlesio de Gaulle'io vadovaujamo Laisvosios Prancūzijos judėjimo Londone.
Prieš prisijungdamas prie puolimo Normandijoje, jis kovojo Konge, Sirijoje ir Libane.
Po karo jis pradėjo agituoti už taiką, remdamasis savo karo metais įgyta patirtimi.
„Jūs žudote kitoje pusėje esančius žmones, kurie niekada jums nieko nepadarė, kurie turi šeimas ir vaikus. Dėl ko?“ – sakė jis per savo 100-ojo gimtadienio šventę praėjusiais metais.
„Šiandien Uistrehamas labai liūdi, nes šio tėvo, šio senelio netektis mus pavertė našlaičiais“, – sakė meras R. Bailas, pavadinęs L. Gautier „vietos didvyriu, kurį visi pažinojo“ ir „karštu laisvės gynėju“.
