Kabulo oro uoste amerikiečių pajėgoms karštligiškai skubant evakuoti dešimtis tūkstančių žmonių, J. Bidenas teisino savo sprendimą užbaigti 20 metų trukusį JAV karą Afganistane.
„Kad kažkaip buvo būdas išeiti be paskesnio chaoso... Nežinau, kaip taip gali būti“, – interviu televizijai „ABC News“ sakė J. Bidenas.
Jo administracija ilgai žadėjo „tvarkingą“ laipsnišką ilgiausio Amerikos karo užbaigimą. J. Bidenas sakė, kad JAV pajėgos nebeturi jokio nacionalinio intereso kovoti kokiuose nors užsitęsusiuose konfliktuose.
Interviu ABC prezidentas išreiškė viltį, kad tūkstančiai JAV karių, nusiųstų atgal į Afganistaną dėl evakuacijos, iki rugpjūčio 31-osios – nustatyto šio karo užbaigimo termino – sugrįš.
Tačiau jis pirmą kartą užsiminė, kad jie galėtų likti ir ilgiau: „Jei bus likę Amerikos piliečių, mes liksime, kad visus juos išvežtume.“
Prezidentas, kuris yra pripažinęs, kad jį apstulbino greitas JAV remtos Afganistano vyriausybės žlugimas, nurodė perimti Kabulo oro uostą, kad būtų galima vykdyti evakuaciją.
Jis sakė, kad Talibanas bendradarbiauja dėl amerikiečių evakavimo, bet pridūrė: „Kiek daugiau sunkumų turime dėl tų, kas padėjo mums, kai buvome tenai.“
JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman išreiškė nerimą dėl pranešimų apie puldinėjimus ir patikrinimo postus Afganistano piliečiams, nors Talibanas žadėjo nesiimti represijų.
„Matome pranešimų, kad Talibanas, priešingai jų viešiems pareiškimams ir įsipareigojimams mūsų vyriausybei, neleidžia iš šalies išvykti norintiems afganistaniečiams pasiekti oro uosto“, – žurnalistams sakė W. Sherman.
JAV diplomatai ir kariuomenės pareigūnai „tiesiogiai bendrauja su Talibanu ir aiškina, jog mes tikimės, kad jie visiems Amerikos piliečiams, visiems trečiųjų šalių piliečiams ir visiems išvykti norintiems afganistaniečiams leis tai saugiai ir be puldinėjimų padaryti“, sakė ji.
Lėktuvai būna sausakimši afganų, nuogąstaujančių dėl savo gyvybės. Buvo pranešimų, kad žmonės lipo ant lėktuvų ir kad keli asmenys užsimušė nukritę orlaiviams pakilus.
Pasak W. Sherman, ant kortos pastatyti būsimi JAV santykiai su Talibanu. Valstybės sekretoriaus pavaduotoja taip pat žadėjo, jog bus atidžiai stebima, kaip talibai vykdo pažadus užtikrinti moterų ir mergaičių teises.
Per ankstesnį Talibano valdymą, nutrauktą per JAV vadovaujamą įsiveržimą 2001 metais, Afganistano visuomenėje dominavo radikali, pažodinė islamo interpretacija, neleisdavusi afganėms dirbti ir mokytis, taip pat palikti savo namų be „globėjo“.
Talibanui savaitgalį užgrobus valdžią po žaibiško puolimo, pribloškusio JAV ir jų sąjungininkus, kovotojai pareiškė, kad šįkart elgsis kitaip – jie žadėjo gerbti moterų teises, „vadovaujantis islamo principais“.
„Talibanas tikisi suformuoti vyriausybę Afganistane. Jie siekia teisėtumo. Mes visi stebime jų veiksmus“, – sakė W. Sherman.
„Naudosime visus turimus ekonominius, diplomatinius ir politinius įrankius, kad priverstume Talibaną tesėti savo pažadus“, – pabrėžė ji.
Galimybių ribos
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pažadėjo, kad amerikiečiai evakuos kaip galėdami daugiau žmonių, bet pripažino galimybių ribas Talibanui kontroliuojant viską, išskyrus Kabulo oro uostą.
„Neturime pajėgumų išeiti ir paimti daug žmonių“, – žurnalistams sakė L. Austinas. Pasak jo, evakuacija bus tęsiama, „kol nebeliks laiko ar... mūsų pajėgumų“.
Nuo to laiko, kai amerikiečiai perėmė Kabulo tarptautinį oro uostą, į kurį laikinai persikėlė ir JAV ambasada, kariai evakavo kone 6 tūkst. žmonių, tarp jų JAV ir Afganistano piliečių.
Tačiau dar dešimtys tūkstančių afganistaniečių tikriausiai bandys išvykti iš šalies baimindamiesi Talibano keršto. Tarp šių žmonių yra JAV pajėgų vertėjų, JAV nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos priemonių darbuotojų, moterų teisių gynėjų.
Su didžiulėmis problemomis susiduria ir trečiųjų šalių piliečiai. Nyderlandai trečiadienį paskelbė, kad pirmasis olandų evakuacinis lėktuvas Talibano užimtą Kabulą paliko be jokių Nyderlandų ar Afganistano piliečių, nes JAV kariai neleido keleiviams patekti į oro uostą.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pakartojo turkų pasiūlymą padėti saugoti Kabulo oro uostą. Pirmą kartą šį pasiūlymą jis išdėstė birželio mėnesį tiesiogiai J. Bidenui.
