Tai pirmadienį pranešė Lenkijos visuomeninio radijo svetainė, remdamasi rinkimų pareigūnų paskelbtais daliniais balsavimo rezultatais.
Balsavimas prasidėjo 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir tęsėsi iki 21 val. (22 val. Lietuvos laiku). Pirmajame rinkimų ture varžėsi iš viso 11 kandidatų, tarp jų antros penkerių metų kadencijos siekiantis A. Duda.
Lenkijos valdančioji konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pernai rudenį antrą kartą iš eilės laimėjo parlamento rinkimus ir dabar viliasi įtvirtinti savo valdžią, išsaugodama prezidentūros kontrolę.
Pirmadienį ryte paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. balsų, rodo, kad PiS remiamas A. Duda sekmadienį surinko 43,7 proc. balsų.
Jo pagrindinis varžovas, dabartinis Varšuvos meras ir buvęs ministras R. Trzaskowskis, remiamas liberalios opozicinės partijos „Pilietinė platforma“, gavo 30,3 proc. balsų, nurodė Nacionalinė rinkimų komisija.
Nepriklausomas kandidatas, populiarus katalikų publicistas Szymonas Holownia liko trečias su 13,9 proc. balsų.
Ketvirtoje vietoje yra kraštutinių dešiniųjų kandidatas Krzysztofas Bosakas, surinkęs 6,75 proc. balsų, penktoje – proeuropietiškos Lenkijos valstiečių sąjungos pirmininkas gydytojas Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas su 2,37 proc. balsų.
Remiantis daliniais rezultatais, šeštas liko kairiųjų kandidatas Robertas Biedronas (Robertas Bedronas), surinkęs 2,21 proc. balsų.
Likę penki kandidatai – į politiką patraukęs pramonininkas Marekas Jakubiakas, verslininkas Pawelas Tanajno, politikas ir socialinis aktyvistas Waldemaras Witkowskis, verslininkas Stanislawas Zoltekas ir akademikas Miroslawas Piotrowskis surinko po mažiau nei 0,3 proc. balsų, pranešė Lenkijos visuomeninio radijo naujienų agentūra IAR.
Kaip informavo visuomeninis transliuotojas TVP, sekmadienį užfiksuotas rekordinis rinkėjų aktyvumas – savo balsus atidavė 64,4 proc. tokią teisę turėjusių lenkų.
2015 metais prezidentu tapęs A. Duda ir 2018-ųjų spalį Varšuvos meru išrinktas R. Trzaskowskis susirungs liepos 12 dieną vyksiančiame antrajame valstybės vadovo rinkimų ture.
Rinkimų komisija nurodė, kad galutiniai rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip antradienį paryčiais.
Pagal Seimo priimtas ir anksčiau šį mėnesį įsigaliojusias taisykles, sekmadienį rinkimai vyko taikant naują hibridinę balsavimo paštu ir balsavietėse sistemą.
Rinkimų įstatymai numato, kad jei nė vienas iš kandidatų pirmajame ture nesurenka daugiau kaip 50 proc. balsų, po dviejų savaičių organizuojamas antrasis rinkimų turas.
Dalyvauti šiuose prezidento rinkimuose užsiregistravo rekordinis skaičius užsienyje gyvenančių lenkų – 387 tūkstančiai.
Rinkimus planuota surengti gegužės 10 dieną, tačiau paskutinę minutę jie buvo atidėti dėl koronaviruso pandemijos išprovokuotos politinės krizės.
R. Trzaskowskis yra įtakingas opozicijos politikas ir politologas, besispecializuojantis Europos studijų srityje. 2009–2013 metais jis buvo Europos Parlamento narys, 2013–2014 metais vadovavo Administravimo ir skaitmeninimo ministerijai, o 2014–2015 metais dirbo užsienio reikalų viceministru.
Didesnė dalis Lenkijos rinkėjų Vilniuje prezidento rinkimuose palaikė R. Trzaskowskį
Didesnė dalis Lenkijos rinkėjų Vilniuje prezidento rinkimuose palaikė Varšuvos merą Rafalą Trzaskowskį, antrajame ture susigrumsiantį su dabartiniu šalies vadovu Andrzejum Duda.
Kaip BNS informavo Lenkijos ambasada Lietuvoje, iš viso Vilniuje savaitgalį balsavo 231 Lenkijos rinkėjas, iš jų už liberalių pažiūrų Varšuvos savivaldybės vadovą R. Trzaskowskį pasisakė 91, už A. Dudą – 77.
Trečias liko 34 balsų sulaukęs žymus žurnalistas Szymonas Hołownia.
