Vienas iš įtakingiausių Rusijos valdžios vertikalės narių S. Naryškinas ypač akcentavo, kad galimos NATO agresijos prieš Baltarusiją ir Rusiją atveju pirmiausia nukentėtų Lenkija ir Baltijos šalys:
„Jos (NATO šalys - red. past.) turėtų suprasti, bet kol kas nesupranta, kad Šiaurės Atlanto aljanso agresijos prieš sąjunginę valstybę atveju žala neabejotinai bus padaryta visam NATO blokui, tačiau didesniu mastu pirmieji nukentės tokių idėjų nešėjai Lenkijos ir Baltijos šalių politiniuose sluoksniuose“, – sakė S. Naryškinas.
Pasak jo, Lenkija ir Baltijos šalys „pasižymi dideliu agresyvumu, bent jau žodžiais, visada grūmoja ginklais“.
A. Duda šiuos grasinimus pakomentavo spaudos konferencijoje Zagrebe po susitikimo su Kroatijos prezidentu Zoranu Milanovičiumi, Lenkijos naujienų agentūrą PAP cituoja „Zerkalo“.
„Tai sklinda iš Rusijos, kuri perkelia savo branduolinius ginklus į Baltarusiją, įžūliai priartindama juos prie NATO ir Europos Sąjungos sienų. Rusija, kuri agresyviai elgiasi NATO atžvilgiu ir įgyvendina savo brutalų ir kruviną imperializmą, trečius metus puldama Ukrainą“, – sakė A. Duda, pabrėždamas, kad NATO yra grynai gynybinis aljansas.
A. Duda ragino laikytis ramybės ir apdairumo, tęsti dabartinį politinį kursą, grindžiamą saugumo ir tvarumo stiprinimu.
„Euroatlantinių ryšių stiprinimas, mūsų kariuomenių modernizavimas, kad atgrasymo potencialas mūsų šalyse būtų realus – <...> tai yra vienintelė veiksminga politika, kuri turėtų būti toliau ramiai ir nuosekliai įgyvendinama“, – sakė jis.
Naryškinas NATO ginamuosius veiksmus vadina puolamaisiais
Minske S. Naryškinas Varšuvos gynybinius veiksmus, tradiciškai Rusijai, pateikė kaip puolamuosius:
„Lenkija nuėjo taip toli, kad paskelbė apie savo planus išdėstyti apie 2 mln. prieštankinių minų palei savo sienas su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi ir labai norėtų, tikisi ir viliasi gauti ir amerikietiškų branduolinių ginklų.“
Kaip gynybai skirtų prieštankinių minų išdėstymas rodo „agresyvumą“, jis nepaaiškino.
„Jie niekaip negali suprasti, kad būtent karinio aktyvumo didinimas prie Rusijos ir Baltarusijos sienų tapo vienu iš veiksnių, viena iš dabartinės didelės, aštrios ir labai pavojingos krizės Europos žemyne priežasčių“, – sakė šalies, kuri 2022 m. pradėjo plataus masto agresiją prieš Ukrainą, tapusią didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, žvalgybos pareigūnas, rašoma „Zerkalo“.
S. Naryškinas taip pat sakė, kad per susitikimą su Aleksandru Lukašenka aptarė „daug klausimų, susijusių su regioniniu, pasauliniu saugumu“.
„Aleksandras Grigorjevičius palaikė ir visada palaiko mūsų abiejų valstybių specialiųjų tarnybų bendrą veiklą siekiant užtikrinti mūsų valstybių, Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, interesus, saugumą, užtikrinti mūsų abiejų valstybių piliečių saugumą“, – sakė SVR vadovas.
2024 m. rugpjūčio 15 d. interviu televizijos kanalui „Rossija“ A. Lukašenka pagrasino Vakarams, kad „prireikus“ gynybinius planus pavers puolamaisiais. 2025 m. balandžio 8 d. interviu rusiškai televizijos kompanijai „Mir“ jis sakė, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sutarė „žiūrėti į priekį“ ir „matyti kitas kryptis bei galimus karinių operacijų teatrus“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
