Nors Blackburno – vieno iš pirmųjų „delta“ varianto karštųjų taškų – susirgimų augimas kol kas pasiekė aukščiausią tašką, „Public Health England“ mano, kad pastarasis atvejų daugėjimas šiaurės vakaruose įvyks ir visoje JK. Ką tai reiškia ligoninėms ir gyvybėms, paaiškės per ateinančias keturias savaites, rašoma „The Guardian“.
Nepriklausomai nuo epidemijos, vyresniųjų mokslininkų požiūris yra tas, kad koronavirusas pasiliks su mumis visam laikui.
Parlamento trumpoje spaudos konferencijoje buvo sulaukta įvairių situacijos vertinimų. Vyriausiasis patarėjas mokslo klausimais seras Patrickas Vallance'as sakė, kad virusas „amžinai bus su mumis“. Profesorius Chrisas Whitty, vyriausiasis Anglijos medicinos pareigūnas, perspėjo, kad susirgimų koronavirusu ir mirčių nuo jo sulauksime „visą likusį gyvenimą“.
Bet ką reiškia gyventi su koronavirusu? Siân Griffith, Honkongo kinų universiteto profesorė, kuri pirmininkavo 2003 m. „Sars“ tyrime, teigė, kad reikia surasti naują balansą tarp žinojimo, kad virusas yra aplink mus ir kad su juo reikia susitvarkyti, ir žinojimo, kad mums reikia grįžti į gyvenimą, kuris nėra sutelktas į virusą.
„Nemanau, kad gyvensime atsiribojusioje visuomenėje. Mes tapsime atsargesne visuomene, kuri supranta mokslą ir procesą, ir pasimokysime iš pandemijos sukeltų traumų“, – sakė ji.
Higienos normų laikymosi neišvengsime
Medicinos mokslų akademijos prezidentė prof. Anne Johnson sakė: „Bus daugiau mirčių nuo koronaviruso, o žiemos bangos kelia ypatingą grėsmę, tačiau mokymasis gyventi su koronavirusu nėra apie tai, kiek mirčių gali išgyventi visuomenė. Kiekvieną žiemą matome kvėpavimo takų virusų sukeltus susirgimus. Mes nenustatome, kokias mirtis galime toleruoti, o sakome, kad norime sumažinti šių mirčių skaičių, vykdydami skiepijimo kampaniją.“
A. Johnson sakė, kad nebus taip, jog vieną dieną pabusime ir staiga nuspręsime „susitikti akis į akį“ su virusu. Procesas jau prasidėjo, pandemijos metu priimti elgesio pokyčiai greičiausiai tęsis dar ilgai po formalių apribojimų panaikinimo. „Mes norime padaryti tai, kas mažiausiai sutrikdo mūsų gyvenimą ir sumažina infekcijos riziką, netaikant šių baisių karantinų“, – sakė ji.
Higienos normų laikymasis, nuotolinis darbas, kaukių dėvėjimas, geresnė ventiliacija, neatvykimas į darbo vietą ar nesusitikimas su žmonėmis, kai pajaučiame simptomus, važiavimas dviračiu, o ne viešuoju transportu, nereikalingų skrydžių vengimas – visa tai ir dar daugiau vaidins svarbų vaidmenį pokarantininiame gyvenime, sakė ji.
Skiepijimo programa yra svarbiausia. Tik vykdant vakcinaciją galime sugrįžti jei ne į normalų, tai bent į geresnį nei šiandien gyvenimą. Iki rudens dauguma suaugusiųjų turės galimybę pilnai pasiskiepyti. „Kai visi tinkami asmenys bus paskiepyti, būsime pastatę normalią sieną, tačiau mes dar nepasiekėme šio tikslo, – sakė S. Griffith. – Sienoje trūksta plytų, kalbant apie pažeidžiamas grupes, kai kuriuos skiepų skeptikus, bet daugiausia jaunesnius žmones, ir kol neturėsime sienos, negalėsime sakyti „judėkime į priekį“.
Rizikos grupėms priklausantiems žmonėms tikriausiai prireiks papildomų skiepų ligos sezono metu, jei jų imunitetas silpnės, o nuolatinės natūralios infekcijos prisidės prie bendruomenės imuniteto.
Ką dar turime padaryti?
Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos infekcinių ligų epidemiologijos profesorius ir Karališkojo tarptautinių reikalų instituto Visuotinio sveikatos saugumo centro vadovas Davidas Heymannas teigė, kad neišmoksime gyventi su virusu tol, kol neprisiimsime atsakomybės už riziką, kaip tai darome su gripu, lytiškai plintančiomis infekcijomis ir kitais virusais.
„Pirmas dalykas, kurį turime padaryti, yra tai, kad vyriausybės turi norėti ir sugebėti perduoti rizikos vertinimą ir atsakomybę žmonėms, užuot tai darę patys. Tai nereiškia, kad turime sakyti, jog susitaikysime su šiuo mirčių skaičiumi. Niekada neturėtume susitaikyti su mirtimis. Turime išmokti, kaip mes patys galime įsitikinti, kad neužsikrėsime ar neužkrėsime kitų, tačiau to dar neįmanoma padaryti, nes vyriausybės atlieka šį darbą“, – sakė jis.
D. Heymannas teigė, kad atsakomybės už savo ir kitų saugumą perdavimas turėjo prasidėti anksčiau. „Prieš Kalėdas buvo puiki proga pasakyti žmonėms, kad jei patektumėte į situaciją, kurioje galėtumėte užsikrėsti – tarkime, uždarame vakarėlyje, kuriame žmonės geria, turėtumėte prisiminti, kad galite užkrėsti šeimos narius, ir turėtumėte imtis tinkamų atsargumo priemonių, jei lankotės pas juos. Ta žinutė dabar yra be galo svarbi, nes žmonės turi prisiimti atsakomybę“, – sakė jis.
Bristolio universiteto klinikinės epidemiologijos profesorius George'as Davey'us Smithas teigė, kad žmones pirmiausia reikia įtikinti, jog vakcinos daro didelę įtaką sunkių ligų rizikai: „Reikia mažinti žmonių baimės lygį. Tai bus laipsniškas dalykas.“
S. Griffith teigė, kad buvo tikimasi, jog koronavirusas bus kontroliuojamas tuo pačiu lygiu kaip ir gripas. Įprastais metais gripas vis dar nužudo tūkstančius žmonių Didžiojoje Britanijoje, tačiau mirčių skaičių sumažina skiepijimo kampanija, nukreipta į pažeidžiamiausius ir apie kurią iš esmės informuoja pasaulinis gripo stebėjimo tinklas. Panaši stebėjimo sistema reikalinga koronavirusui ir galiausiai kitoms pandemijos grėsmėms.
„Kaip ir žiemos sezonu mes gyvename su gripu, taip nuo šiol gyvensime ir su koronavirusu“, – sakė ji.
