Vokietijos viešosios nuomonės instituto „Forsa“ apklausa, atlikta žiniasklaidos grupės RND užsakymu, parodė, kad 16 proc. respondentų teigė, jog „tikrai“ kovotų, o dar 22 proc. sakė, kad „tikriausiai“ tai darytų.
Aiški dauguma – 59 proc. respondentų – teigė, kad „tikriausiai“ arba tikrai nenorėtų ginklu ginti Vokietijos, jei šalis būtų užpulta. Tarp moterų šis nenoras siekia 72 proc.
Kartu daugiau nei kas ketvirtas respondentas (27 proc.) teigė manantis, kad karinis Vokietijos užpuolimas per ateinančius penkerius metus yra labai arba šiek tiek tikėtinas.
Tuo tarpu 59 proc. apklaustųjų teigė manantys, kad tikėtina, jog Vokietija per tą laikotarpį turės suteikti karinę pagalbą kitai NATO narei pagal tarpusavio gynybos įsipareigojimus.
Apklausą, kurioje dalyvavo apie 1 000 Vokietijos piliečių, „Forsa“ atliko liepos 28 ir 29 dienomis, paaštrėjus diskusijoms dėl šalies pasirengimo gynybai.
Rezultatų paklaida yra plius arba minus trys procentiniai punktai.
Apklausos kontekstas: Vokietija yra taikoje gyvenanti šalis
Vertinant šių apklausų rezultatus derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vokietija daugelį dešimtmečių yra taiki demokratinė šalis, galingiausio pasaulyje NATO gynybinio aljanso narė. Gyventojų nuotaikos atitinkamai taikios – kai nėra juntama reali užpuolimo grėsmė, atitinkamai reaguoja ir žmonės.
Pavyzdžiui, Rusijoje „Levada centr“ atliktoje 2012 m. apklausoje apie 44 proc. respondentų deklaravo, kad būtų pasirengę imti ginklą į rankas ginti tėvynę; tik 21 % būtų nuosekliai kovoti savanoriškai (Vokietijoje šiuo metu, atitinkamai, 16 proc.), dar 23 % — tik jei būtų pašaukti į kariuomenę. Tai reiškia, kad „taikiais“ 2012 m. Rusiją ginti nusiteikę buvo 44 proc., kai taikioje Vokietijoje 2025-aisiais – 38 proc.
Šiuo metu, po daugiau nei 10 metų intensyvios karinės propagandos šalyje ir 3 metų karo Ukrainoje, daugiau nei trys ketvirtadaliai rusų (76 proc.) remia Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje. Tuo pačiu, net ir vyraujant karinei propagandai ir represijoms, 42 proc. respondentų nebuvo pasirengę, kad jų artimieji rizikuotų gyvybe fronte.
Sociologė Jelena Koneva paaiškina, jog apklausose dažnai atsiranda „socialiai priimtinų atsakymų“: respondentai gali vengti nepageidautinų atsakymų, ypač griežtoje propagandinėje aplinkoje, todėl prestižinis palaikymas karinei veiklai būna pervertintas. Ji vertina, kad reali parama karui Rusijoje galėtų siekti tik apie 35 %, o bent 30 % visuomenės iš tiesų yra nusiteikę priešiškai, tik neatskleidžia to tiesiogiai, net ir anoniminėse apklausose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
