2025 m. Čikagos tarybos apklausa rodo, kad 8 iš 10 amerikiečių palaikytų JAV karių siuntimą, jei būtų užpulta JAV sąjungininkė (82 proc.). Nors palaikymas sumažėja pateikus konkrečius scenarijus, vis tiek išlieka daugumos parama. Apie 6 iš 10 amerikiečių pritartų JAV karių siuntimui „jei Rusija užpultų NATO sąjungininkę, pvz., Lenkiją“ (62 proc.) ir „jei Rusija užpultų NATO sąjungininkes, pvz., Latviją, Lietuvą ar Estiją“ (55 proc.).
Palyginimui, 2025 m. kovo mėnesį „YouGov“ atlikta Europos apklausa parodė, kad europiečiai Baltijos šalims rodo mažesnį palaikymą nei amerikiečiai. Uždavus klausimą apie Latvijos gynimą, mažiau nei pusė respondentų iš kiekvienos apklausoje dalyvavusios šalies pritarė tokiai galimybei – Italijoje tik 27 proc., Prancūzijoje – 42 proc., Ispanijoje – 46 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 48 proc. Kalbant apie Lenkijos gynimą, palaikymas buvo kiek didesnis: Italijoje – 32 proc., Prancūzijoje – 51 proc., Ispanijoje – 54 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 60 proc.
Palaikymas dabar ypač svarbus
Nepaisant santykinai mažo palaikymo, dabar jis tampa ypač svarbus regiono saugumui. Dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę trečiadienio naktį, Rusijai vykdant plataus masto ataką Vakarų Ukrainoje. Į orą pakelti Lenkijos ir Nyderlandų naikintuvai numušė kelis tiesioginę grėsmę kėlusius dronus. Tai buvo pirmas kartas nuo 2022 m. Rusijos pradėto karo Ukrainoje, kai NATO šalis tiesiogiai atakavo Rusijos objektus savo oro erdvėje.
Kitą dieną Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai išleido bendrą pareiškimą, kuriame šį incidentą apibūdino kaip „tyčinį ir koordinuotą smūgį, sudarantį precedento neturintį provokacijų ir įtampų eskalavimą“. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimybę, kad įsibrovimas galėjo būti klaida.
Dronų ataka: ne klaida
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, kad maždaug 20 Rusijos dronų įsiskverbimas į Lenkijos oro erdvę galėjo būti klaida.
„Mes taip pat norėtume, kad dronų ataka prieš Lenkiją būtų buvusi klaida. Bet taip nebuvo. Ir mes tai žinome“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas.
Dronų įsibrovimas į NATO oro erdvę sutampa su D. Trumpo administracijos peržiūra, vertinančia JAV karių dislokaciją užsienyje. Kai kurie ekspertai spėja, jog Europos bazės gali būti sumažintos, o JAV ištekliai – perkeliami į Aziją.
Tačiau dauguma amerikiečių mano, kad Jungtinės Valstijos turėtų ir toliau turėti karines bazes Vokietijoje (61 proc.), taip pat įrengti bazes Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje (58 proc.) bei Lenkijoje (54 proc.). Nuo 2022 m., kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, palaikymas karinėms bazėms šiek tiek sumažėjo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
