Ši Šiaurės šalis turi 1 340 km bendrą sieną su Rusija ir po Antrojo pasaulinio karo neprisijungė prie gynybinio aljanso, bijodama išprovokuoti savo rytinę kaimynę.
Tačiau vasario 24 dieną Rusijos pradėta invazija į Ukrainą paskatino milžinišką paramos stojimui į JAV vadovaujamą Aljansą pliūpsnį visuomenėje.
„Visa Suomijos visuomenė privalo būti budri ir saugotis Rusijos bandymų daryti įtaką Suomijos sprendimo priėmimui NATO klausimu“, – perspėjo suomių saugumo tarnybos SUPO vadovas Antti Pelttari.
Skelbdama atnaujintą ataskaitą apie terorizmo grėsmę SUPO antradienį pabrėžė „plataus masto Rusijos kišimosi ir neteisėto sekimo“ pavojų, tačiau paliko galioti antro lygmens „padidėjusią“ nacionalinę teroro išpuolių grėsmę pagal keturių lygių skalę.
Šį savaitgalį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) pareiškė, kad jo šalies bandymas stoti į NATO gali išprovokuoti „įžūlų“ Rusijos atsaką, įskaitant oro erdvės ar teritorinius pažeidimus.
SUPO perspėjo Suomijos įmones „nuolat būti budrioms“ dėl kibernetinių atakų, sutrikdančių elektros tiekimą ar kitą svarbią infrastruktūrą, grėsmės.
Suomija jau anksčiau yra susidūrusi su vadinamosiomis hibridinėmis atakomis iš Maskvos, tokiomis kaip pasikartojantys oro erdvės pažeidimai ar 1700 migrantų paleidimas į Suomiją 2016 metais.
Anksčiau šį mėnesį transporto tarnyba „Traficom“ pranešė gavusi „daug“ pranešimų iš orlaivių apie Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) trikdžius rytinėje Suomijos dalyje, tačiau negalėjo nustatyti tų trikdžių šaltinio.
Prezidentas S. Niinisto ne kartą ragino Suomiją „nedvejojant, bet atidžiai“ apsispręsti, ar ji bandys įstoti į NATO, pabrėždamas, jog galutinį sprendimą turi priimti šalies parlamentas.
Kito mėnesio pradžioje Suomijos įstatymų leidėjai turėtų gauti vyriausybės užsakymu atliktą ataskaitą, kurioje bus įvertinta su stojimu susijusi rizika ir nauda. Ji duotų pradžią diskusijoms dėl narystės prašymo teikimo.
