Nes visus pinigus iš jų pabaigs išvogti VAGIS NR.1 pasaulyje, kgb išsigimėlis Vovočka Putinas

Tuoj dings ir vištos. Liks vieni gaiddžiai.

Na Mordoras ypač daug medinių rublių deda į karinę pramonę, mažindamas išlaidas kurti kažkokius normalius pridėtinius produktus. Ši žlugusi valstybė palaipsniui virsta dar viena Šiaurė Korėja, kur nėra rinkos ekonomikos, o yra planinė priverstinė ,,ekonomika,, Be abejonės tai atsigręš prieš pačius nupušusius ruskelius, kada negalė įpirkti nemažos dalies produktų, buities prekių. Tik traukinys jau bus nuvažiavęs. To jiems ir galima palinkėti.

Pribaltikos propoganda kaip issiskyrusi boba be Rusijos negali gyventi.

Buvo laikas kai leninas,, atėjo visiems laikams,, o dabar putinas irgi niekas nesikeičia rusijoj

Tai buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės:
jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę,
visi kabėjo sustirę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke,
patvory pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane
pamačiusi, ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir
pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis.
Ji buvo dar visai visai jaunutė, bet tokia sudžiūvusi!
Gal ją atėmė nuo jos motinos žmonės, gal jie pirma
norėjo ją įdėti maišiukan ir, nunešę į upę, įmesti vandenin, bet paskui atnešė laukan, pametė patvorin,
kad ji neberastų namų ir nudvėstų badu: žmonėse
jau nebebuvo jai vietos, gal jau nebe pirmą dieną ji
čia išalkusi ir sušalusi tupi…
Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga…
Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia, pamatęs
kiškį, medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant
pečių turėjau persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strėlas: maniau esąs tikras Amerikos tyrlaukių gyventojas, Kuperio aprašytas. Nors buvau tik antros klasės
mokinys, tačiau jaučiaus milžinas esąs, kuris, rodės,
ir vilkų būrį susitikęs, neišsigąstų.
O čia buvo tik maža sudžiūvusi katytė…

Atmatavęs dešimtį žingsnių, atsistojau, nusiėmiau
nuo pečių lanką, įtempiau strėlą ir pradėjau taikinti.
Liūdnomis akimis žiūrėjo į mane nelaimingas gyvulėlis, tarsi klausdamas, ką aš darau… ir laukė.
Strėla sudzimbė ore, ir pamačiau, kaip katytė
staiga pervirto kūlio, skaudžiai skaudžiai sumiaukė
ir pradėjo stirenti kojytėmis…
Kliudžiau. Kaip tikras medėjas prilėkiau artyn,
bet ūmai pajutau širdyje šaltį ir apsistojau nustebęs:
katytės veidas buvo neapsakomo skausmo pervertas, akys primerktos; ji iš visos dar likusios galios
pasistengė atsistoti ant pirmutinių kojų ir pradėjo
šliaužti, vilkdama žeme savo kūnelį: kartu vilkosi
įlindusi jos krūtinėn strėla, o iš žaizdos dideliais
juosvais lašais lašėjo ant smėlio sukrekėjęs kraujas.
Nusiminęs, nebežinodamas, ką daryti, atžagaria ranka numečiau lanką ir strėlas ir neatsigręždamas parlėkiau namo. Širdyje jaučiau skausmą ir
sunkumą: tarsi didelė didelė našta slėgė krūtinę.
Tik trečią dieną drįsau išeiti laukan: katytė gulėjo
aukštielninka, nebegyva. Čia pat prie jos buvo
numesti lankas ir strėlos. Nutvėręs nuo žemės,
lanką ir strėlas sulaužiau į šipulius ir toli išmėčiau
po lauką. Tik nedrįsau išimti strėlos, kuri buvo įsisiurbusi katytės krūtinėn ir dabar stypsojo atsikišusi.

Tai buvo vienintelis mano gyvenime šūvis. Bet
laimingas: aš jį lig šiolei dar tebenešioju savo krūtinėje…

o Lietuvai ar valdzia daro kokius gerus sprendimus, mes jau pasmerti, parduoti, viskas isvogta,

kremliaus valdžia dar 6 metus pasiruošusi gyventi bunkeriuose. žudyti rusų tautą, visi ant jų spjaudys, siųs pas velnius. Idiotai sadomazochistai.

Bet prie ko čia kiti? Pirmiausiai ukrainiečiai.

su rinkimais tas pats š... tiek Rusijoj, tiek Lietuvoj. Žmonių balsai mažai ką lemia, tad nebereikia lia lia apie rinkimus kitoje šalyje. Ant kitų matome šiaudą, bet nebematome ant savęs rąsto.