Mokslininkai tikėjosi, kad neįprasta karščio banga atslūgs pasibaigus šiltajam „El Nino“ reiškiniui. Tačiau ir šiais metais pasaulinė temperatūra vis dar rekordinė arba beveik rekordinė.
„Ir štai ateina 2025-ieji, kai turėtume atsigauti, tačiau mes ir toliau sparčiai šylame“, – teigė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto (PIK) vadovas Johanas Rockstromas (Johanas Rokstriomas).
„Atrodo, kad mes ten įstrigome. Kas tai lemia – kas tai paaiškina – nėra iki galo išsiaiškinta, bet tai labai nerimą keliantis ženklas“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Naujausiame biuletenyje „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba (C3S) teigė, kad praėjęs mėnuo pasaulyje buvo antras karščiausias balandis nuo to laiko, kai pradėti rinkti tokie duomenys. Jie paremti milijardais matavimų, kuriuos atliko palydovai, laivai, lėktuvai ir meteorologijos stotys visame pasaulyje.
Visus 22 pastaruosius mėnesius, išskyrus vieną, temperatūra viršijo Paryžiaus susitarime numatytą 1,5 Celsijaus laipsnio ribą, kurią peržengus didėja didelių ir ilgalaikių klimato ir aplinkos pokyčių tikimybė.
Tikslas gali būti nebepasiekiamas
Daugelio mokslininkų nuomone, 1,5 Celsijaus laipsnio tikslas jau nebepasiekiamas ir bus viršytas per kelerius metus.
Neseniai dešimtys žymių klimato mokslininkų atliko didelį tyrimą, kuris dar nerecenzuotas, ir priėjo prie išvados, kad 2024-aisiais pasaulinis atšilimas siekė 1,36 Celsijaus laipsnio.
„Copernicus“ teigia, kad šiuo metu šis rodiklis yra 1,39 Celsijaus laipsnio, ir prognozuoja, kad 1,5 Celsijaus laipsnio riba gali būti pasiekta 2029-ųjų viduryje arba anksčiau, atsižvelgiant į pastarųjų 30 metų atšilimo tendenciją.
„Dabar – tai po ketverių metų. Realybė tokia, kad viršysime 1,5 Celsijaus laipsnio“, – sakė Samantha Burgess (Samanta Berdžes) iš Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro, kuris valdo „Copernicus“.
„Svarbiausia yra ne prisirišti prie dviejų laipsnių, o sutelkti dėmesį į 1,51“, – AFP tvirtino klimatologė.
Prancūzijos mokslinių tyrimų instituto CNRS klimatologas Julienas Cattiaux (Žiuljenas Katjo) sakė, kad 1,5 Celsijaus laipsnio riba bus viršyta iki 2030-ųjų“, tačiau tai nėra priežastis pasiduoti.
„Tiesa, kad mūsų pateikiami skaičiai kelia nerimą: dabartinis atšilimo tempas yra didelis. Sakoma, kad svarbi kiekviena dešimtoji laipsnio dalis, bet dabar ji greitai praeina“, – AFP sakė jis.
„Nepaisant visko, neturime leisti, kad tai trukdytų veikti“, – pridūrė jis.
Išskirtiniai metai
Mokslininkai vieningai sutaria, kad iškastinio kuro deginimas daugiausia lėmė ilgalaikį visuotinį atšilimą, dėl kurio ekstremalūs orų reiškiniai tampa dažnesni ir intensyvesni.
Tačiau jie mažiau tikri dėl to, kas dar galėjo prisidėti prie šios tendencijos.
Ekspertai mano, kad prie planetos perkaitimo gali prisidėti ir pasaulio debesų struktūros pokyčiai, oro tarša ir Žemės gebėjimas kaupti anglį natūraliuose absorbentuose, pavyzdžiui, miškuose ir vandenynuose.
Tai lėmė, kad 2023-ieji ir 2024-ieji tapo karščiausiais metais per visą istoriją, o 2025-ieji veikiausiai bus treti šilčiausi metai.
„Pastarieji dveji metai (...) buvo išskirtiniai, – pažymėjo S. Burgess.
„Jie vis dar neviršija klimato modelių prognozių, kurios galioja dabar. Tačiau mes esame viršutinėje šios ribos dalyje“, – aiškino ji.
Ji sakė, kad „dabartinis atšilimo tempas paspartėjo, bet ar tai tiesa ilguoju laikotarpiu, nesu įsitikinusi“, pridurdama, kad reikia daugiau duomenų.
„Copernicus“ surinkti duomenys siekia 1940 metus, tačiau kiti klimato duomenų šaltiniai, pavyzdžiui, ledo kernai, medžių rievės ir koralų griaučiai, leidžia mokslininkams išplėsti savo išvadas remiantis daug senesne informacija.
Mokslininkai teigia, kad dabartinis laikotarpis gali būti šilčiausias Žemėje per pastaruosius 125 tūkst. metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
