Šalies vakaruose, Bajan-Ulgij provincijoje yra paskelbtas karantinas po to, kai du žmonės mirė nuo buboninio maro. Šalies negali palikti ir 17 šioje Mongolijos vietovėje viešėjusių rusų turistų, praneša TASS. Be jų šalyje yra sulaikyti JAV, Danijos, Šveicarijos, Švedijos, Pietų Korėjos ir Vokietijos turistai. Jiems yra liepta laukti specialios komisijos sprendimo.
Net 158 žmonės, kurie galimai kontaktavo su žuvusiaisiais, yra stebimi medikų. Mongolijos nacionalinis infekcinių ligų centras kartu su pasienio tarnyba tikrina į Mongoliją atvykstančių lėktuvų keleivius.
Karantinas buvo įvestas savaitei, nuo balandžio 30 iki gegužės 6 dienos, tačiau pranešimų apie nutrauktą karantiną nėra. Valdžios atstovai užsiminė apie galimybę karantiną pratęsti dar 3 savaitėms. Tiesa, turistus galimai paleis anksčiau laiko.
Kas nutiko
„The Siberian Times“, remiantis vietos regionine valdžia, skelbia, kad karantino priestimi tapo sutuoktinių mirtis nuo buboninio maro. 38-erių vyras ir 37-erių nėščia moteris užsikrėtė suvalgę neapdorotas švilpiko kepenis. Be tėvų liko keturi vaikai nuo 2 iki 13 metų.
Pasak vietos medicinos įstaigos atstovų, tokie incidentai vis dar pasitaiko bent sykį į kelis metus, nes šiose vietovėse yra užrakto židinys.
Senovės tradicijomis besiremiančiose šių kraštų bendruomenėse švilpiko kepenys yra laikomos „sveikatą gerinančia priemone“. Todėl jos yra valgomos neapdorotos, kaip svarbi ritualo detalė. Mongolijos valdžia draudžia gaudyti ir valgyti švilpikus, tačiau vietos gyventojai kartais nepaklūsta šiam nurodymui.
Buboninis maras
Ligos sukėlėjas – Yersinia pestis bakterija, kuri įprastai aptinkama pas smulkius gyvūnus, graužikus ar ant šių gyvenančių parazitų.
Dažniausiai ligos užkratas yra platinamas užkrėstomis blusomis, tiesioginio kontakto su infekuotu šaltiniu metu ar net oro lašeliniu būdu. Inkubacinis periodas tęsiasi nuo 3 iki 7 dienų.
Žmonija yra stipriai nukentėjusio nuo šios ligos protrūkių. XIV a. žuvo apie trečdalį visų Europos gyventojų. Beje, dalis istorikų jau nuo viduramžių mano, kad buboninis maras kilo būtent Mongolijos teritorijoje.
Buboninis maras netgi vadinamas vienu pirmųjų biologinių ginklų – tuometiniai kariai kartais naudodavosi mirusių nuo šių ligų lavonais kaip katapultų sviediniais. Tokiu būdu būdavo siekiama demoralizuoti tvirtovės gynėjus ir užkrėsti juos mirtina liga.
Ligos simptomai (ULAC informacija)
Inkubacinis periodas 1–7 d. Ligai būdingas karščiavimas, galvos skausmai, šaltkrėtis, silpnumas. Specifinis šios formos simptomas vienas ar keli patinę, skausmingi limfmazgiai. Yersinia pestis bakterijos dauginasi limfmazgyje, esančiame arčiausiai sukėlėjo patekimo vietos.
Buboninis maras dažniausiai išsivysto po blusų įkandimo. Negydant mirštamumas nuo buboninio maro siekia 50-60 proc., anksti pritaikius tinkamą gydymą – 10–20 proc. Buboninis maras neplinta nuo žmogaus žmogui, išskyrus atvejus, kuomet yra tiesioginis sąlytis su išopėjusių bubonų pūliais.
