Konfliktas tarp šalių įsiplieskė gegužės pradžioje prieš Indijos greitkelio atidarymą netoli sienos su Kinija. Tuomet šalys pradėjo kaltinti viena kitą dėl vykdomų karinių provokacijų ir „bandymų užgrobti teritorijas“. Maža to, pasienio zonoje buvo pradėtos intensyviai kaupti karinės pajėgos.
3448 kilometrų Faktinės kontrolės linija tarp Indijos ir Kinijos atsirado 1962 metais po šių dviejų šalių karo. Tuomet Kinija okupavo dalį teritorijos Kašmyro regione. 1996-aisiais šalys pasirašė susitarimą, anot kurio, nė viena iš valstybių negali imtis veiksmų dėl Faktinės kontrolės linijos kontrolės peržiūros. Tačiau vėlesniu laikotarpiu abi šalys nuolat patenka į konfliktines situacijas įvairiuose ginčijamos zonos regionuose.
Abipusiai kaltinimai, abi pusės nenori konflikto
Tai, kas dabar vyksta Himalajų skiriamoje sienoje, nėra tipinis karinis konfliktas. Pastarąjį mėnesį išaugusi įtampa kol kas, atrodo, nesulaužo daugelį dešimtmečių galiojančių taisyklių – abiejų šalių kariai negali naudoti šaunamųjų ginklų. Paskutinis ginkluotas konfliktas su žmonių žūtimis pasienio zonoje įvyko 1975-aisiais.
Nepaisant to, Indija paskelbė, kad „susidūrimo“ metu žuvo mažiausiai 20 karių, dar kelios dešimtys yra dingę be žinios, manoma, pateko į kinų nelaisvę. Duomenų apie Kinijos aukas nėra. Teigiama, kad kariai susirėmimo metu naudojosi kumščiais, akmenimis ir lazdomis.
Kinijos atstovų teigimu birželio 15-ąją Indijos kariai dukart kirto Faktinės kontrolės liniją, „provokavo kinų karių ir puolė juos, o tai nulėmė rimtą fizinę konfrontaciją tarp abiejų šalių pasienio pajėgų“.
„The Telegraph“ duomenimis, gegužę apie 12 tūkst. kinų karių pateko į Indijos teritorija, okupavo 60 kv. kilometrų Ladakoje.
„Nei premjeras Modis, nei prezidentas Xi nenori karo, tačiau nė vienas iš jų negali atsisakyti šalių teritorinių reikalavimų“, – „The New York Times“ pasakojo Carnegie tarptautinės taikos fondo ekspertas Ashley J. Tellis.
Prastos Indijos perspektyvos
Nelabai aišku, ko dabar gali imtis Indija. Šios šalies premjeras Narendra Modis ir jo nacionalistų partija po pernai įvykdytų teroro išpuolių naudojosi agresyvia užsienio politika ir akcentavo augantį Indijos vaidmenį pasaulyje. Tuomet N. Modis įsakė pakelti į orą kariuomenės naikintuvus prieš, kaip buvo įtariama, Pakistane įsikūrusius išpuolio rengėjus.
Tačiau Indija neturi pakankamai galios ruoštis kariniam konfliktui su Kinija – ypač dabar, kai šalis atsidūrė finansinėje ir sveikatos apsaugos sistemos krizėje dėl koronaviruso, kuris šalies gyventojams jau dabar kainavo daugiau nei 100 mln. darbo vietų.
„Kad ir ką Indija norėtų daryti, ji dabar tam nėra pasirengusi“, – pareiškė Naujojo Delio Politikos tyrimų centro profesorius Bharatas Karnadas.
Eksperto teigimu, N. Modi vyriausybė dabar atsidūrė sudėtingoje situacijoje, mat padėtis eskaluojasi, o šalis tam nėra pasirengusi.
Tuo metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, atvirkščiai, stiprina šalies teritorines pretenzijas Azijoje, dažnai ne tik grasindamas panaudoti jėgą, tačiau ją ir panaudodamas. Vien per paskutines kelias savaites Kinija sugriežtino politiką pusiau autonominiame Honkonge; pagrasino Taivaną; ir nuskandino Vietnamo žvejų laivą Pietų Kinijos jūroje.
Gegužės 18-ąją buvo paskelbta, kad Indijos valdžia davė leidimą kariuomenei pasitelkti rezervus ir imtis papildomų priemonių konflikto su Kinija akivaizdoje.
Pavojų kelia prarasta kontrolė susidūrimo atveju
Pavojus, anot ekspertų, kyla dėl pavojingo nuokrypio nuo istoriškai susiklosčiusių tendencijų. Augant Kinijos ir Indijos ambicijoms sienų klausimu ir karinei galiai, šalys rizikuoja bet kada išprovokuoti konfliktą savo 3,4 tūkst. kilometrų sienos perimetre.
„Per pastaruosius kelis dešimtmečius dažnai pasitaikė konfliktai tarp Kinijos ir Indijos, tačiau galima džiaugtis tuo, kad nebuvo šaudoma ar mirčių“, – pasakojo Kinijos santykių su Indija ekspertas, profesorius Longas Xingchunas. Anot jo, dabar kyla didesnė rizika konfliktui, nes nė viena pusė nėra likusi į kompromisą, net jeigu iš tiesų ir šalys nenori kariauti.
„Šiuo metu tam nėra priežasties, – pareiškė jis. – Nebent būtų prarasta kontrolė karinio susidūrimo atveju“.
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pareiškė, kad JAV „iš arti stebi“ ginčą. „Tiek Indija, tiek ir Kinija pareiškė norą deeskaluoti (situaciją), ir mes palaikome tokį norą taikiai išspręsti šią situaciją“, – rašoma JAV atstovų pranešime.
