47 metų Omaras Rodriguezas iš Teksaso bus vienas iš pirmųjų, kuriems bus taikoma „BioNTech“ pacientams skirta vėžio antigenų terapija, nusitaikanti į iki 20 gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio mutacijų – antrojo mirtingiausio vėžio pasaulyje.
Remiantis „NBC News“ pranešimu, vakcina pasirodė gerai ankstesniuose 1 fazės tyrimuose, sukeldama imuninių ląstelių atsaką.
Vakcina nuo vėžio naudoja panašią technologiją kaip ir sėkminga vakcina nuo COVID-19, tačiau šį kartą ji moko imuninę sistemą apsisaugoti nuo vėžio, o ne nuo virusų. Paėmus paciento naviko mėginį, vakcina sukuriama taip, kad būtų nukreipta į to konkretaus vėžio mutacijos profilį, mokant imuninę sistemą nusitaikyti į vėžinių ląstelių paviršiaus baltymus.
Procesas vystosi maždaug šešias savaites, o po to dalyviai gaus reguliarias dozes per ketverių metų bandomąjį laikotarpį – pradedant nuo vienos injekcijos per savaitę šešias savaites, po to kas dvi savaites ir galiausiai – kas kelias savaites.
Tyrime dalyvaus storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai, kuriems gresia didelė pasikartojimo rizika ir buvo chirurgiškai pašalintas navikas arba taikyta chemoterapija. Daugeliui (30–40 procentų) šių žmonių vėžys paprastai atsinaujintų po dvejų ar trejų metų, tačiau tai tikimasi sustabdyti su vakcina. Į tyrimą, kuris buvo pradėtas JAV, Vokietijoje, Ispanijoje ir Belgijoje, planuojama įtraukti apie 200 pacientų.
„Šis tyrimas yra svarbus etapas mūsų bandymuose sukurti individualizuotą imunoterapiją“, – pranešime teigė vienas iš „BioNTech“ įkūrėjų ir vyriausiasis medicinos pareigūnas Özlemas Türeci.
„Daugelis vėžinių susirgimų progresuoja taip, kad pacientas po operacijos iš pradžių neturi auglio, tačiau po kurio laiko išauga naviko židiniai, kurie iš pradžių buvo nematomi, ir formuojasi metastazės. Šiuo klinikiniu tyrimu, kuriame dalyvauja pacientai, sergantys storosios žarnos vėžiu, siekiame nustatyti didelės rizikos pacientus atliekant kraujo tyrimą ir ištirti, ar individualizuota mRNR vakcina gali užkirsti kelią tokiems atkryčiams“, – pridūrė Ö. Türeci.
