„The Washington Post“, cituodamas savo šaltinius JAV vyriausybėje, skelbia, kad pagrindinė priežastis, kodėl J. Bidenas ignoruoja V. Putino grasinimus, yra ta, kad Rusijos prezidentas nesilaiko pažadų nubausti Vakarus už ginklų tiekimą Ukrainai. Jo blefas tik patikino JAV ir Europos lyderius, kad jie gali ir toliau apginkluoti Ukrainą be rimtų pasekmių.
JAV pareigūnai teigia, kad karo eskalacijos rizikos valdymas J. Bidenui ir jo patarėjams užsienio politikos klausimais tebėra vienas sunkiausių karo aspektų. Spręsdami, kokias naujas ginklų sistemas teikti Ukrainai, jie sutelkia dėmesį į keturis pagrindinius veiksnius:
- Ar Ukrainai to reikia?
- Ar Ukraina gali jomis naudotis?
- Ar mes jų turime?
- Koks bus Rusijos atsakas?
Valstybės departamento pareigūnas leidiniui sakė, kad Rusijos atsako nebuvimas paveikė valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno, pagrindinio Bideno patikėtinio, kuris ragina administraciją ir JAV sąjungininkus labiau paremti Ukrainą, rizikos skaičiavimus.
Leidinio šaltinis Baltuosiuose rūmuose teigė, kad, kaip ir A. Blinkenas, Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas taip pat mano, kad Ukrainos aprūpinimo galingesniais ginklais nauda yra didesnė už eskalacijos riziką, ir aktyviai bendradarbiauja su Europos sąjungininkais, kad parūpintų Ukrainą naikintuvais F-16.
Pasak JAV pareigūnų, galimas V. Putino nenoro smogti Vakarams paaiškinimas – prastėjanti Rusijos kariuomenės būklė.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley atkreipia dėmesį į tai, kad nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija, skaičiuojant kartu su sužeistaisiais, neteko iki 250 000 karių, ir tai yra pribloškiantis nuostolis bet kokiame konflikte. Prarastus karius V. Putinas pakeitė nedrausmingais, prastai apmokytais ir aprūpintais rezervistais.
